Laivyba dabar ir anksčiau: kaip DFDS užkariavo Europos jūras

Vienas didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS šiemet mini 20-ties metų veiklos Lietuvoje ir 10-ties metų Estijoje sukaktį. Baltijos jūroje įsitvirtinęs kaip patikimas keleivių ir krovinių pervežėjas, DFDS toliau stiprina pozicijas ir rudenį laukia naujo kelto, kuris papildys bendrovės laivyną. Per daugiau nei 150 veiklos metų DFDS tapo patikimu keleivių ir krovinių pervežėju, o bendrovės istorijoje atsispindi laivininkystės raida ir technologinis progresas.

DFDS istorija prasideda prieš 154 metus, kai danų bankininkas ir pramoninkas Carlas Frederikas Tietgenas įsteigė Suvienytąją Garlaivių kompaniją (daniškai – Det Forenede Dampskibs-Selskab), kurios pavadinimo pirmosios raidės ir davė šiandien žinomą sutrumpinimą  – DFDS. 1867 metais bendrovė turėjo 19 garlaivių ir plukdė keleivius bei krovinius į Norvegiją, Belgiją Didžiąją Britaniją, Farerų salas ir kai kuriuos Baltijos jūros uostus. Pirmieji DFDS laivai jungė Kopenhagą su Liepoja, Karaliaučiumi, Sankt Peterburgu, taip pat kartas nuo karto užsukdavo ir į Mėmelį, kuris šiandien vadinamas Klaipėda.

Prekybinės jungtys

Pasak Vaido Klumbio, DFDS Komunikacijos vadovo Baltijos šalims, pirmieji bendrovės maršrutai atliepė to laikotarpio ekonominę dinamiką: „DFDS garlaiviai iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Europą gabeno anglis ir tekstilę – šių žaliavų poreikis Skandinavijoje, dar tik pradedančioje industrializaciją, buvo didelis. Iš Šiaurės Europos į vakarus keliavo ūkininkų produkcija, maisto produktai, gyvuliai ir net darbo jėga“.

1883 m. DFDS laivai ėmė plaukioti ir Viduržemio jūroje, kur papildė savo krovinių asortimentą egzotinėmis Artimųjų Rytų prekėmis. „Šeši įmonės garlaiviai, pastatyti pagal naujausias technologijas, sujungė Siciliją su Antverpenu, o iš ten plaukdavo į Baltijos jūrą. Tai svarbi DFDS istorijos dalis, nes kompanija pradėjo tiekti  Šiaurės Europai retas prekes ir delikatesus, kurių poreikis XIX a. pabaigoje ypač išaugo: alyvuogių aliejų, razinas, egzotinius vaisius.“

Keleivių kajutė laive BERNSTORFF 1913-1957

Kelionė į naująjį pasaulį

DFDS istorija susijusi ir su šimtais tūkstančių europiečių, kurie XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1894 m. DFDS išsinuomojo laivą „Malabar“ ir pradėjo kartą per savaitę gabenti keleivius ir krovinius iš Kopenhagos į Jungtinėse Amerikos Valstijose esantį Naująjį Orleaną. Praėjus dar keturiems metams, atsirado dar vienas maršrutas į Niujorką, kuris keleivius ir krovinius paimdavo net trijuose tarpiniuose uostuose: Ščecine Lenkijoje, ir Kopenhagoje bei Kristianstade Danijoje.

Pasak Vaido Klumbio nemažai Baltijos regiono gyventojų, ieškodami darbo fabrikuose, emigravo į Vakarų Europą ir JAV: „Gali būti, kad ne vienas lietuvis XIX a. DFDS kompanijos laivais per Kopenhagos uostą išplaukė į JAV būtent iš Liepojos, kuri ilgą laiką buvo pagrindinis uostamiestis Baltijos valstybių gyventojams, nusprendusiems į Vakarų Europą, Skandinaviją ir už Atlanto keliauti laivais. Turbūt tai ateities studijų objektas – atsekti likimus ir kelius tų lietuvių, kurie daugiau nei prieš 100 metų jau buvo DFDS keleiviais“.

Laivas MARGRE 1968-1984

Neišvengiama pertrauka ir sugrįžimas

Vaidas Klumbys pasakoja, kad iki Antrojo Pasaulinio karo DFDS ryšiai su Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostais buvo gana intensyvūs, laivai lankydavosi ne tik Liepojoje, Rygoje, Taline, Sankt Peterburge bet ir Klaipėdoje (Mėmelyje). „Visi šie maršrutai nutrūko po karo: DFDS beveik pusę šimtmečio neturėjo santykių su komunistinio bloko valstybėmis ir iš ten keleivių ir krovinių neplukdė. Tik atgavus Nepriklausomybę, DFDS sugrįžo į Baltijos valstybių uostus ir atnaujino veiklą“.

Pirmasis žingsnis, kuriuo DFDS susigrąžino Lietuvos krovinių vežėjų dėmesį, įvyko 1996 metais, kai įmonė įsigijo kompaniją, valdžiusią krovinių maršrutą iš Klaipėdos į Fredericiją (Danija). 2001 metais Danijos bendrovė nupirko dalį reorganizuotos akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir ėmėsi intensyvinti laivybos veiklą Baltijos šalyse. „Klaipėda tapo centriniu DFDS uostu rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, taip pat DFDS keltai plaukia ir iš Paldiski uosto Estijoje. Taigi, šiandien DFDS jungia Lietuvą su Skandinavija ir Vakarų Europa, kurias dabar galima pasiekti per naktį“, – sako V. Klumbys.

Restoranas laive DRON MAUD 1906-1947

Šiais metais DFDS mini savo veiklos Lietuvoje dvidešimties metų sukaktį. Lietuviškos DFDS vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas didžiuojasi, kad per tiek metų buvo pasiekta išties daug: „DFDS keltų paslaugomis per 20 metų pasinaudojo beveik 5 mln. keleivių, pervežta daugiau nei 45 tūkst. kilometrų į vieną eilę sustatytos ratinės technikos, o paties laivyno pajėgumas Baltijos jūroje išaugo beveik trigubai“. Kad bendrovė savo ateitį tvirtai sieja su Baltijos jūra ir Lietuva įrodo ir investicijos, siekiančios 400 mln. eurų. Vienuolika bendrovės valdomų keltų, plaukioja su Lietuvos vėliava, juose dirba lietuvių įgulos, įmonės keltai į Klaipėdos uostą vidutiniškai atplaukia apie tūkstantį kartų per metus.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder