Lietuviai sugalvojo, kaip kompensuoti Baltarusijos kirtį dėl naftos praradimų: pradės krauti naują produktą (26)

Baltarusiškos naftos netekusi „Klaipėdos nafta“ (KN) antrąjį metų pusmetį planuoja pradėti krauti naują produktą – bitumą.

 

„Dairomės galimybių netradicinių, labiau nišinių naftos produktų rinkoje. Svarbu pažymėti, kad dauguma Baltijos šalių terminalų susiduria su panašiais iššūkiais – tiek dėl geopolitinių, tiek dėl koronaviruso lemtų aplinkybių ir poveikio naftos perdirbėjams bei naftos produktų paklausai, tad konkurencija dėl naujų klientų ir naujų galimybių išlieka itin didelė“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.

Archyvų nuotr.

Klaipėdos nafta E.Petkutės nuotr.

KN Baltarusijos krovinių šiemet nebesitiki. Ar taip gali nutikti vėliau, atsakyti sunku, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tiki, kad taip nutiks.

„Anksčiau ar vėliau logiškai atsitiks, kad nafta grįš į Klaipėdą. Įsivaizduokite, koks sukariamas papildomas kelias keliaujant aplink: iš Novopolocko naftos perdirbimo gamyklos, kuri nuo Klaipėdos nutolusi apie 500 km, važiuoti į Ust Lugą, kuri yra už 1,2 tūkst. km, tada laivu plukdyti per visą Baltijos jūrą į pietus susidaro 2-3 tūkst. km lankas.

Logika turi nugalėti – jiems reikia uždirbti, įmonės turi savo siekius, vadovai tikriausiai turi nustatytus lūkesčius, kuriuos turi pasiekti.

Galbūt baltarusiai numatė, kad tam tikroms įmonėms gali būti pritaikytos sankcijos, todėl iš anksto nuėjo tokiu keliu, kad kroviniai nesustotų uoste“, – svarstė su lrytas.lt kalbėjęs V.Janulevičius.

Archyvų nuotr.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius / D.Umbraso nuotr.

Be to, anot pašnekovo, negalima neatsižvelgti į tokius niuansus: mazutui žiemą reikia palaikyti tam tikrą temperatūrą. Ust Luga – šiaurėje.

Kuo šalčiau, tuo daugiau mazutą reikia kaitinti, kad jį pakrautų į laivą, nes mazutas netakus.

Tai aspektai, kurie sukuria papildomų rūpesčių ir kaštų.

"Aš linkęs tikėti, kad bus rastas racionalus sprendimas tęsti bendradarbiavimą tose srityse, kur tai naudinga, neatsižvelgiant į didžiąją politiką“, – sakė LPK prezidentas.

DAUGIAU NUOTRAUKŲ (6) V.Janulevičius.

Kiti kroviniai juda be problemų

Anot jo, dar klausimas, ar tos sankcijos, kurios buvo įvestos ES tam tikrom Baltarusijos įmonėms ir taip nebūtų paveikusios mūsų ir mes, tarkime, negalėtume eksportuoti tam tikrų produktų per savo uostus.

„Visko gali būti, kad ir taip būtų atsitikę, tačiau šiandien turime tik vieną sumažėjusį segmentą – naftą.

Kiti kroviniai juda be problemų. Apie didelį kabinėjimąsi prie mūsų įmonių Baltarusijoje nesame girdėję, o tranzitas, kurį Baltarusija grasina uždaryti keliaujantiems į Lietuvą ir iš Lietuvos į kitas šalis galų gale kirstų jai pačiai, nukentėtų ir pačios Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys.

Abejočiau, kad jie gali imtis tokių žingsnių, o jei ir imtųsi, manau, tai būtų trumpalaikės parodomosios akcijos – jei ne per jų šalį, tai per kitas, kad ir per Rusiją, viskas važiuos“, – teigė LPK prezidentas.

Bendrai su Baltarusija reikalų turintis verslas, pašnekovo teigimu, gyvena dvejopomis nuotaikomis.

Jis kaip ir iki šiol vykdo savo veiklą, savaime aišku, girdi Baltarusijos valdžioje esančių pirmųjų asmenų grasinimus.

„Noras būtų tikėtis racionalaus grūdo bent jau atstovaujant visą verslą iš abiejų pusių – tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš kitų pusės.

Mokesčius verslas juos sumoka ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje.

Tikimės pragmatiškos pozicijos iš Baltarusijos pusės valdžios. Žinoma, žmonių gerovė ir laisvės kryptį Lietuva visada palaikė. Bet reikia žiūrėti ir verslo interesų“, – sakė V.Janulevičius.

Archyvų nuotr.

Šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, fiksuotas baltarusiškų trąšų krovos augimas per Klaipėdos uostą. P.Lileikio nuotr.

Praradimai nėra kritiniai

„Tenka apgailestauti, kad Baltarusijos veiksmai šiuo atveju paremti ne ekonominiais, o politiniais argumentais.

Dėl to sprendimas nenaudingas tiek Baltarusijai, tiek ir Lietuvai. Šis Baltarusijos veiksmas, taip pat kaip ir bet kokio kito krovinio sustabdymas ar praradimas, neabejotinai turi poveikį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir pervežimų geležinkeliais rezultatams, visgi ekonominis praradimų poveikis įmonėms nėra kritinis“, – apie į KN nebegabenamą baltarusišką naftą kalbėjo Susisiekimo ministerijos viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Kaip nurodė Klaipėdos uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė, 2020 m. Klaipėdos uoste perkrauta 15,5 mln. tonos baltarusiškų krovinių.

Tai sudarė apie 30 proc. visos uosto krovos.

Pernai baltarusiškų krovinių buvo 10,4 proc. daugiau nei 2019 m.

Ministerijos žiniomis, pastarąjį dešimtmetį Baltarusija per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą eksportuodavo nuo 1,3 iki 2,6 mln. tonų naftos produktų per metus.

Tai sudarė 4,6 proc. per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą eksportuojamų naftos produktų nuo bendros uosto krovos, geležinkelių visų krovinių pervežimo struktūroje – 1,9 proc.

Susisiekimo ministerija teigia kol kas neturinti jokių indikacijų, kad mažėtų ar būtų priimti konkretūs sprendimai dėl kitų baltarusiškų krovinių.

O šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, fiksuotas baltarusiškų trąšų krovos augimas per Klaipėdos uostą. „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atstovai teigia taip pat šiuo metu negavę jokių signalų iš klientų apie galimus pervežimo apimčių nuokrypius.

Tačiau, pasak viceministrės L.Maskaliovienės, tiek Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančios krovos kompanijos, tiek „LTG Cargo“ siekia pasiūlyti konkurencingą kainą ir paslaugas, o sutartis su krovinių siuntėjais sudaryti ilgam laikotarpiui.

Dėl to plečiamas šalių, pervežančių krovinius Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos jūrų uostą, sąrašas ir vykdoma naujų krovinių siuntėjų paieška.

Tą patvirtino ir pačios įmonės. „LTG Cargo“ atstovas Martynas Burba teigė, kad būtent veiklos plėtrai ir diversifikavimui šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys: pernai įsteigtos dukterinės bendrovės Lenkijoje ir Ukrainoje.

Archyvų nuotr.

Šiemet planuojama pradėti vežti krovinius Lenkijoje, tikimasi gauti pirmąsias pajamas Ukrainoje.

Žvalgomasi veiklos perspektyvų kitose regiono šalyse, vystomos naujas krovinių pervežimo paslaugos.

Susisiekimo viceministrė pridūrė, kad per Kauną iki Palemono nutiestas europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkelis leidžia tiesiogiai prieiti prie Europos krovinių rinkos.

Plečiamas paslaugų portfelis: kuriamos puspriekabių vežimo geležinkeliais paslaugos 1520 mm ir 1435 mm tinkle, vystomi intermodaliniai vežimai.

Klaipėdos uosto strateginiame veiklos plane numatyta KN krantinių rekonstrukcija ir gilinimas.

Šiuo metu vykdomas pirmasis krantinių rekonstrukcijos etapas, kuris – Susisiekimo ministerija neabejoja – pagerins „Klaipėdos naftos“ konkurencingumą, padidins galimybes pritraukti naujus klientus, nes bus sudarytos galimybės didesniais laivais vežti daugiau naftos produktų, todėl mažės transportavimo kaštai.

Šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, fiksuotas baltarusiškų trąšų krovos augimas per Klaipėdos uostą.

KN didžiosios nuosavybės dalies (72,34 proc.) savininkė yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tačiau jos atstovai į klausimus neatsakė – nurodė atsakymų teirautis Susisiekimo ministerijoje.

Reikšmingas kiekvienas krovinys Krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“ sausio-kovo mėnesiais pervežė 11,8 mln. tonų krovinių – 2 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai vežta 12 mln. tonų.

Šiemet per tris mėnesius mažiau vežta naftos produktų, o augo trąšų pervežimai.

Bendrovės atstovas M.Burba aiškinp, kad iš esmės tai lėmė sumažėję pervežamų naftos produktų kiekiai.

Tam įtakos turėjo ir Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftianaja kampanija“ sprendimas nuo vasario mėnesio nebevežti naftos produktų, ir bendrai COVID-19 situacija, nes sumažėjo naftos produktų paklausa.

a

„Šiuo metu, kai krovinių pervežimo rinkoje vyrauja didelis neapibrėžtumas, kiekvienas krovinys mums yra reikšmingas“, – teigė M.Burba.

Planuoja krauti naują produktą KN įmonių grupės koreguotas grynasis pelnas per 2021 m. pirmąjį ketvirtį siekė 35 tūkst. eurų ir buvo 3,9 mln. eurų mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kaip aiškino KN komercijos direktorius M.Navikas, vertinant finansinį KN rezultatą, KN grupė pirmąjį 2021 m. ketvirtį patyrė 9,1 mln. eurų nuostolių.

Tam įtakos turi 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“.

Pagal jo reikalavimus bendrovė įpareigota sutartinius nuomos įsipareigojimus, kurių didžioji dalis denominuota JAV doleriais, apskaityti kaip turtą.

Dolerio ir euro kursui nuolat kintant, bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitomi nerealizuoti valiutų kursų nuostoliai arba pelnas, kurių bendrovė faktiškai nepatiria ir negali nei prognozuoti, nei kontroliuoti.

V.Grubliauskas.  V.Balkūno nuotr.

Savo ruožtu yra skaičiuojamas koreguotas rezultatas, kuris eliminuoja nerealizuotą valiutų kursų pokytį ir su juo susijusią atidėtojo pelno mokesčio įtaką bei išvestinių finansinių sandorių įtaką. Veiksnių, kurių įmonė faktiškai nepatiria, įtakos eliminavimas leidžia įvertinti realius įmonės rezultatus.

„Per pirmąjį ketvirtį susidūrėme iškart su dviem verslo iššūkiais. COVID-19 aplinka vis dar riboja pasaulinę ekonomiką ir toliau daro įtaką naftos verslo segmentui.

Taip pat nuo vasario nebevyksta Baltarusijos naftos produktų krova Klaipėdoje.

Dėl visų šių aplinkybių, 2021 m. pirmojo ketvirčio KN naftos terminalų pajamos yra 5,4 mln. eurų arba 2,1 mln. eurų mažesnės, lyginant su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu“, – komentavo M.Navikas.

Anot jo, reaguojant į pasikeitusias aplinkybes, metų pradžia KN pasižymėjo didesniais žaliavų importo srautais.

Taip pat per 2021 m. pirmąjį ketvirtį KN dalį laisvų naftos terminalo pajėgumų pagal trumpalaikius kontraktus išnuomojo tokių produktų kaip benzinas ar etanolis saugojimui, pratęstos sutartys dėl biodegalų krovos 2021 metais.

Sutarta dėl riebiųjų rūgščių metilo esterio importo per KN infrastruktūrą gegužę, o antrąjį metų pusmetį planuojama pradėti krauti naują produktą – bitumą.

Jau veriasi Klaipėdos uosto nuostolių skylės: kuo valdžia gali lopyti baltarusiškų krovinių praradimus Klaipėdos uoste krova vyksta gana stabiliai, bet ruošiamasi blogesniems scenarijams Mažiau vagonų

Netgi mato naudos

O štai klaipėdiečiai iš sumažėjusių srautų į KN netgi mato naudos. „Uosto finansinė padėtis nesietina su, tarkime, miesto infrastruktūros projektų finansavimu.

Tačiau ką girdžiu kalbant miestiečius ir pats matau – ženkliai sumažėję į „Klaipėdos naftą“ judančių geležinkelio vagonų srautai. Ekologinė situacija pagerėjusi.

Neseniai „Klasco“ ( Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanija – red. past.) atstovai patvirtino, kad ta krova, kuri kelia daug rūpesčių miestiečiams, šiuo metu sumenkusi apie 40 proc., palyginti su pernai metais“, – portalui komentavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
 

Pramonininkai ir Hitlerį palaikė. Jei klausysi tokių verslininkų, tai tolimoje perspektyvoje bus totalus pralošimas. Vakarų Vokietija susidėjo su amerikonais ir pralobo, Rytų Vokietija nuskurdo nes buvo susieta su Rusija.
Hitleris, 2021-05-18 19:22
Nu jo, neliko Baltarusių naftos, atleido žmones ir grandinė tęsiasi toliau. Jeigu du gražuoliai toliau reikšis, tai nebebus ir BELARUSKALIJ. Labai noriu "padėkoti" tiems besmegeniams, kas balsavo už konservatorius, liberastus, laisvės partijas... A jūs asilai matot, ką dabar turim???? Tegul jums pirštai sustagarėja......
Linas, 2021-05-15 18:07
Atstumas gi nuo Novopolocko toks pat, ar iki Ust lugos ar iki Kaipedos .... Kazku tie vyrai nesigaudo.. ir seip gamyklos naftos ne exportuoja o uzperka.
O kodel klaidinga mielagiena straipsnie, 2021-05-13 23:06
Sidebar placeholder