Reikšmingam projektui suteiktas Perkūno vardas, įprasminant kovingą senovės lietuvių ir baltų mitologijos figūrą.
Neatsitiktinai koncepcinis laivo dizainas plačiajai visuomenei pristatomas likus mažiau nei mėnesiui iki Vasario 16-osios minėjimo: prieš dvejus metus, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, savo valią apjungti jėgas siekiant bendro svarbaus tikslo – sukurti konceptualų naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą – išreiškė šalies jūrinė pramonė, mokslas ir karybos ekspertai.
Ambicija buvo įtvirtinta Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi su Lietuvos jūriniu klasteriu.
„Jūrinės inžinerinės pramonės sferoje sukaupta patirtis ir kompetencijos, mūsų sektoriaus imlumas inovacijoms bei įsitraukimas jas generuojant, – tai jėga, kurią privalu tikslingai panaudoti stiprinant mūsų šalies saugumą ir industrinį konkurencingumą.
Įveiklindami tarptautines partnerystes ir sėkmingai sukūrę „Perkūno“ koncepcinį dizainą, esame pasiruošę žengti toliau.
Tai, ką pristatome šiandien, liudija suburtos komandos ekspertiškumą, atkaklumą siekiant užsibrėžto tikslo bei yra paskata mums visiems ir toliau aktyviai dirbti, kad šis aukštos pridėtinės vertės projektas būtų galutinai išplėtotas bei taptų pasididžiavimo vertu mūsų šalies laivyno papildymu”, – pabrėžė VLG įmonių grupės generalinis direktorius, Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas Arnoldas Šileika.
Įvairaus pobūdžio jūrinių misijų ir joms pritaikytų įrankių aktualumas auga didėjant incidentų, susijusių su kritine infrastruktūra Baltijos jūroje, skaičiui – tai ryškus ir skubus įspėjimas tiek Lietuvai, tiek kitoms ES ir NATO šalims stiprinti dėmesį jūriniam patruliavimui ir grėsmę keliančių situacijų užkardymui.
Drauge su danų kompanijos „OSK Design“ atstovais, lietuvių inžinieriai pernai „Perkūno“ projektą pristatė keliose specializuotose karinių ir gynybos technologijų parodose užsienyje.
Koncepcinis dizainas apima 88 metrų ilgio modernų ir galingą patrulinį laivą, kurio plotis siekia 17 m, grimzlė – 4,5 m, leidžianti efektyviai manevruoti tiek sekliuose, tiek giliuose vandenyse. Laivas būtų pritaikytas 30–60 narių įgulai.
„Perkūno“ koncepcinis dizainas įgalina pasiekti 18 mazgų viršijantį greitį, laivą numatyta aprūpinti 6 MW galingumo varikliais.
Dėl savo dydžio ir technologinių galimybių laivas itin tiktų patruliavimui ir kritinės infrastruktūros apsaugos užtikrinimo operacijoms.
Galimų integruoti funkcijų rikiuotėje – kovos su piratavimu ir terorizmu veiksmai, priešlėktuvinė gynyba. Laivas iš dalies galėtų vykdyti povandenines atakas užkardančias operacijas, palydos misijas.
„Perkūno“ pritaikomumas apimtų nuotolines minų neutralizavimo operacijas, saugų laivų vedimą per minų laukus bei minų klojimą.
Kitos reikšmingos jo funkcijos įgalintų laivyno artilerijos palaikymą, taktinę žvalgybą ir informacijos rinkimo operacijas.
„Perkūnas“ – pirmasis tokio tipo laivas, į kurio kūrimą įsitraukė Lietuvos inžinieriai, ir kurį realu pastatyti Klaipėdoje, sutelkus jėgas skirtingų sektorių atstovams.
Tokio projekto realizavimas, įveiklinant mūsų šalies ekspertus ir resursus, sukurtų reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms.
Kompetencijos, kurios būtų vystomos vietoje, užtikrintų efektyvų tokių laivų eksploatavimą, gerokai palengvintų jų priežiūrą bei prisidėtų prie nacionalinių pajėgumų stiprinimo.
Sutelktos žinios leistų greičiau reaguoti į įvairias situacijas, galinčias sukelti grėsmę šalies ir jai reikšmingų objektų saugumui.
Asociacijos „Lietuvos jūrinis klasteris“ vadovo Andriaus Sutniko teigimu, kuriant ir įgyvendinant tokį projektą savo jėgomis Lietuvoje, būtų sukurta daug ilgalaikių privalumų tiek valstybei, tiek vietinei pramonei: „Pirma, atsiveria galimybė kaupti vertingą patirtį ir ugdyti kompetencijas, stiprinant mūsų verslo technologinį pasirengimą bei gebėjimą įgyvendinti sudėtingus tarptautinius standartus atitinkančius projektus.
Antra, projekto vykdymas vietoje užtikrina, kad didžioji dalis generuojamos ekonominės vertės lieka Lietuvoje: mokami mokesčiai prisideda prie valstybės biudžeto, kuriamas papildomas darbo vietų skaičius, stiprinamos vietinės tiekimo grandinės“.
Projektas suteiktų galimybę Lietuvos įmonėms ne tik stiprinti savo įgūdžius, bet ir kurti unikalius sprendimus, kurie, laikui bėgant, gali būti eksportuojami į tarptautines rinkas.
Tai leistų įtvirtinti šalies konkurencines pozicijas globaliu mastu saugumo ir gynybos sektoriuje, didinant Lietuvos kaip inovatyvios, technologijas kuriančios ir taikančios valstybės prestižą.
Toks modelis užtikrintų ne tik šalies gynybinės galios stiprinimą, bet ir ilgalaikę ekonominę naudą, prisidedant prie tvarios Lietuvos ekonomikos plėtros.
Lietuva jau turi patirties projektuojant bei statant pažangiomis technologijomis aprūpintus specialios paskirties laivus, tarp jų – ir skirtus patruliavimo bei gynybos reikmėms.
Iš pastaruoju metu Vakarų laivų gamykloje įgyvendinamų tokio pobūdžio projektų išsiskiria pakrančių stebėjimo laivai Singapūro kariniam laivynui.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą