Lietuvos kapitoną nustebino tai, kas vyksta Kamerūne
(4)„Pas mus europietiškoje kranto kompanijoje, kurioje aš dirbu, šiemet vasarį pakeista visa valdžia. Visus prancūzus, kurie žinojo, ką reikia daryti, atleido ir priėmė dirbti vietinius Kamerūno gyventojus. Tiesiog paėmė juodaodžius žmones iš gatvės, kurie neturi nei žinių, nei supratimo, ką reikia daryti. Tokio reiso dar nesu turėjęs“, - sako kapitonas D. Legenzovas.
D. Legenzovas nuo 2013 metų dirba Afrikoje vienos tarptautinės užsienio naftos gavybos įmonės samdomuose naftos platformas aptarnaujančiuose laivuose. Platformos dažniausiai stovi apie 60 jūrmylių nuo kranto, iki jų reikia plaukti 6-10 valandų. Laivai aprūpina platformas kuru, nugabena joms krovinius, paima iš jų šiukšles ir t. t.
Gainiojo nuo platformos prie platformos
Pasak D. Legenzovo, anksčiau kranto įmonėje dirbo logistai, vyko normalus darbas, o dabar, kai viską perėmė vietiniai, susieti ir giminystės ryšiais tarpusavyje, nebeaišku, kaip reikia dirbti. Lietuvos kapitonas pasirašė dar vieną kontraktą ir rugsėjo 28 d. vėl išvyko į reisą, bet grįžęs gruodį žadėjo, jeigu situacija nebus pasikeitusi, ieškotis kito darbo.
„Kaip galima dirbti su žmogumi, kuris nesupranta, ką daro laivas? Man sako, va tau 200 tonų krovinys. Sakau, kad galiu paimti tik 150 tonų. Klausia - kodėl. Aš jiems turiu aiškinti, kad yra ribojantys faktoriai: laivo stovumas, kuras, balastas ir t. t. Jie ten nieko nesupranta. Užduoda tokius klausimus, jog man plaukai pasišiaušė, kad turiu tokius dalykus aiškinti.
Teko daryti dvigubą darbą. Man tiek nemoka. Aš suprantu, kad galima pasodinti valdininką ten, kur nereikia proto, bet į naftos platformą tu negali jo įkišti. Naftos platformoje dirbantis žmogus turi žinoti viską nuo A iki Z: kaip vyksta naftos gavyba, ką veikia laivas, kuris ją aptarnauja, ir t. t.
Kapitonas Denisas Legenzovas: „Vietiniai užduoda tokius klausimus, jog man plaukai pasišiaušė, kad turiu tokius dalykus aiškinti.“
Gainiojo mane nuo vienos platformos prie kitos. Einame prie nurodytos platformos, stabdo, liepia eiti prie kitos. Paskui gauname pranešimą iš trečios platformos, kad reikia prie jos prieiti. Sakau: chebra, nustokite taip daryti, mes negalime vienu metu būti penkiose vietose", - piktinosi D. Legenzovas.
Negana to, Centrinėje Afrikoje esančiame Kamerūne prasidėjo nesutarimai tarp šiaurės ir pietų gyventojų. Šiaurėje žmonės kalba angliškai, o pietuose - prancūziškai. Vienoje platformoje kalbama angliškai, kitoje prancūziškai ir nesusikalbama.
Spalio 5 dieną Kamerūne vyks rinkimai. Pasak Lietuvos kapitono, ten prezidentas - senukas, valdantis 35 metus, ir savo noru nenorintis išeiti. O dabar kandidatuoja labai jaunas 25 metų vaikinas. Vienas kandidatų yra proeuropietiškas, kitas - proafrikietiškas. Bendruomenė yra pasidalijusi per pusę.
„Tokios nesąmonės dar nėra buvę“
„Aš pripratęs dirbti Afrikoje. Jau trejus metus dirbu Kamerūne, bet šį kartą buvau labai nustebintas. Tokios nesąmonės nėra buvę. Nežinau, kaip reikia dirbti. Nebent daryti taip, kaip vietiniai - nekreipti jokio dėmesio į stovumą ir saugumą. Žiūrėsiu, kaip bus šį kartą.
Aš po reiso prieš palikdamas laivą parašiau didžiulį laišką, kad kompanijos darbuotojams trūksta kompetencijos ir kad laivas gali sustoti. Man nesunku sustabdyti laivą ir tegu jie toliau kapojasi tarpusavyje.
Denisas Legenzovas: „Jie bando taupyti pinigus, bet toks taupymas ten, kur negalima to daryti, į gera neišeis.“
Man svarbiausia įgulos saugumas ir mano reputacija. Jie daro nesąmones, o aš turiu prisitaikyti? Aš galiu prisitaikyti, bet ne iki tokio lygio, kai saugumas tampa nebesvarbus. Jie bando taupyti pinigus, bet toks taupymas ten, kur negalima to daryti, į gera neišeis. Kolega kapitonas sėdi laive susiėmęs už galvos, sako: kaip tu galėjai dirbti", - aiškino Lietuvos kapitonas.
Reisas turėjo trukti du mėnesius, bet D. Legenzovui teko atidirbti tris - nuo gegužės iki rugpjūčio vidurio, nes jo kolega rusas ilgai negalėjo gauti vizos. Pasak Lietuvos kapitono, rusai Afrikoje nėra ignoruojami, priimami dirbti, bet šį kartą viskas užsitęsė.
Pravalo gręžinius
„Pastaruosius dvejus metus mes darome stimuliaciją. Kompanija perka naftos lauką, kuris yra beveik išeikvotas, kuriame naftos gavyba eina į pabaigą. Finansiniu atžvilgiu, jeigu naftos beliko 30-40 proc., neapsimoka eksploatuoti tokį lauką. Mes laivo denyje turime specialią įrangą su specialia chemine medžiaga, kurios įpumpuojame į gręžinį.
Cheminė reakcija jį pravalo ir tada išgaunama daugiau naftos. Toks yra mūsų pagrindinis darbas dabar“, - pasakojo D. Legenzovas.
Kai laivas tik aptarnauja naftos platformas, jo įgulą sudaro 15 žmonių, o kai jis atlieka stimuliaciją - 40 žmonių. D. Legenzovo laive vyr. mechanikas yra ukrainietis, du kapitono padėjėjai - rumunai, visi kiti įgulos nariai yra vietiniai gyventojai.
„Aš griežtai reikalauju, kad įgulos narys mokėtų anglų kalbą. Kamerūno gyventojai, galima sakyti, yra bilingvistai: kalba ir angliškai, ir prancūziškai. Kalbos atžvilgiu bėdos nėra“, - sakė kapitonas.
Afrikoje nebuvo saulės
D. Legenzovas stebėjosi, kad Afrikoje siautė štormai. Per 12 savo darbo metų ten neprisimena tokių dalykų. Bangų aukštis siekė 3,5 metro.
„Neprisimenu, kada Gvinėjos įlankoje buvo tokios bangos. Ji visą laiką buvo kaip pelkė. O dabar prasidėjo tokie štormai. Kelis kartus net laivą stabdėme, jis negalėjo prieiti prie platformos dėl oro sąlygų. Gal jau prasidėjo globalinis klimato atšilimas, nežinau, kas čia darosi, bet gamta tikrai stipriai pasikeitė.
Ne gana to, visus tuos du su puse mėnesio lijo kiekvieną dieną. Dangus buvo apsiniaukęs, visą tą laiką nemačiau saulės. Būdavo lietaus sezonas, bet palydavo, palydavo, ir viskas. O čia du mėnesius buvo pilkuma. Grįžęs į Lietuvą pirmą kartą apsidžiaugiau pamatęs saulę. O Afrikoje, kur turėtų būti saulėta, nė vienos dienos nebuvo saulės", - pasakojo kapitonas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą