Lietuvos kapitonas Indijos vandenyne gaudė tunus žvejojančius brakonierius

„Kai Nigerijoje iš viešbučio važiavau į oro uostą, mane lydėjo šeši ginkluoti kareiviai. Toje šalyje beveik kas savaitę pagrobiami vienas ar du laivai su įgulomis. O Singapūre, kuriame perėmiau apsaugos laivą, ramu, civilizuota kaip Europoje. Šiuo metu aktyviausiai piratavimas vyksta Gvinėjos įlankoje. Pavojingiausi rajonai, be Nigerijos, yra Kamerūnas ir Gana“, - „Vakarų ekspresui“ sakė kapitonas J. Liepuonius.

Pasak Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininko J. Liepuoniaus, Somalyje dabar gana ramu: samdiniai „Laukinės žąsys“ įvedė tvarką.

Piratavimas dar aktyvus Pietryčių Azijoje netoli Singapūro ir Karibų jūros regione, Meksikos įlankoje.
Anot kapitono, Pietų Amerika tvarkos įvesti negali.

Naudoja akustines patrankas

Paklaustas, ar jam pačiam teko susidurti su piratais tiesiogiai, kapitonas J. Liepuonius atsakė: "Teko porą kartų: ir pernai, ir šiemet. Jie priartėja prie mūsų, bet, nors ir būna ginkluoti, bijo, nes mes irgi turime ginkluotą apsaugą. Kaip sakoma, nežinia, kas - ką. Todėl išsiskyrėme gana draugiškai. Kai dirbau balkeriuose, piratai daug kartų bandė pulti, galima pasakoti ištisas istorijas.

O per šitą reisą irgi buvo priartėję, matėme, kad tai ne žvejai, o tikri piratai.

Jie įsitikino, kad laivas karinio profilio, turi specialią įrangą. Be to, mes paleidome specialų garsą su akustine patranka ir jie nesiartino."

Šiemet tolimojo plaukiojimo kapitonas J. Liepuonius tradiciškai dirbo Indijos vandenyne prie urbanizuotos Prancūzijos Reunjono salos. Ten yra ir Rodrigo salynas. Pasak kapitono, ten daug išmėtytų nedidelių salelių, visas Rodrigo salynas. "Žemėlapyje jos nelabai matomos, o kai prieini su laivu arčiau, matai, kad tos salelės yra 50-60 kilometrų ilgio. Visose jose daugiausia auga cukrašvendrės, auginamos ožkos, avys. Dažniausia jų gyventojai verčiasi medvilnės auginimu. Ten labai gera drabužių kokybė. Jie medvilniniai ir karštu oru būna pats tas.

Deja, šį kartą drabužių nusipirkti nepavyko, nes dėl pandemijos neleido išlipti į krantą.

Galima sakyti, mes buvome izoliuoti", - pasakojo kapitonas.

Brakonieriauja Vietnamo ir Taivano žvejai

Laivas „Python“, kuriam vadovavo kapitonas J. Liepuonius, priklauso Amerikos „Chevron“ kompanijos antrinei įmonei. Tai ginkluotos apsaugos laivas, užtikrinantis įstatymo vykdymą. Panašūs laivai saugo naftos platformas Gvinėjos įlankoje, plukdo įgulos narius iš kranto į jūrą, iš jūros į krantą, užsiima tiekimu. Juose nuolatos būna ginkluota apsauga.

Pasak J. Liepuoniaus, ta kompanija gana turtinga ir elgiasi atsakingai. Pavyzdžiui, Nigerijos Deltos regiono Benino sostinės oro uoste baltiesiems nebuvo leidžiama išeiti į lauką parūkyti siekiant išvengti galimo apšaudymo. Ten taikinys - baltieji. Jie grobiami ir reikalaujama išpirkos, kuri naudojama ginklams bei amunicijai įsigyti.

J. Liepuonius „Python“ perėmė Singapūre, reisas truko du su puse mėnesio. Pagal šio laivo sutartį su Europos Sąjungos institucijomis, kadangi laivo greitis didelis, jis mėnesį budėjo ir gaudė nelegaliai tunus žvejojančius brakonierius prie Rodrigo archipelago ir Prancūzijos Reunjono salos.

200 jūrmylių apie salą yra ekonominė zona, kurioje svetimiems žvejoti draudžiama. Per tą mėnesį jų sulaikyta šešiolika: tarp brakonierių buvo ir vienas ispanų, vienas australų laivas, bet šis vėliau paleistas, nes tik plovė tinklus. Kapitono teigimu, daugiausia tarp brakonierių yra Vietnamo ir Taivano žvejų.

Jie bando rizikuoti žvejodami tunus, marlinus, t. y. brangiausias žuvis tame regione.

Gaudo ir žuvis skraiduoles, kurias vaikosi tunai ar marlinai.

Žvejojama labai paprastai: naktį įjungiamos labai ryškios šviesos, kurių link plaukia žuvys ir patenka į tinklus.

Lietuvos kapitonui tiek Reunjono, tiek Mauricijaus saloje teko matyti po dešimtis stovinčių sulaikytų laivų. Tai tie, kurių neišperka savininkai ar neįstengia susimokėti baudų. Paskui kyla opi žvejų repatrijavimo problema. Valstybės patiria didelių išlaidų. Kol parduodamas menkas laivelis, praeina nemažai laiko.

Vėliau laivas „Python“ užsuko į Pietų Afrikos Respubliką (PAR), ten jame buvo sumontuota speciali įranga, skirta kovai su piratais ir kontrabandininkais, ir laivas plaukė į Gvinėjos įlanką, kur, pasak kapitono, daug blogiukų. „Mes turėjome ir akustines patrankas, mus sutiko Nigerijos apsaugos laivas su ginkluotais kareiviais“, - prisiminė kapitonas.

Atsistoja visi ir klykia

"Mes brakonierius sulaikome, bet jų neliečiame. Tai nėra mūsų užduotis. Naktį pagąsdiname trasuojančiomis kulkomis, jeigu reikia, t. y. jeigu nestoja. Sulaikę perduodame arba prancūzų, arba Mauricijaus krantų apsaugos tarnybai.

Tada jų atstovai aiškinasi su jais, turėjo licencijas ar ne. Tradiciškai teisinamasi, kad buvo plaunami tinklai arba kad atplaukė netyčia, nes paklydo. Suprantama, šiais laikais, kai naudojamasi tokia technika kaip palydovinės sistemos, paklysti jau negalima, bet taip bandoma aiškintis.

Vietnamiečiai, kai laivas sulaikomas, pradeda rėkti, kad pas juos kažkokia šventė: atsistoja laivelyje ir klykia kaip maži vaikai. Jie nedideli žmonės, laivelis mažas, jų jame būna gal koks 30 ar daugiau.

Tu žiūri į juos nustebęs, nesupranti, ką jie nori pasakyti, o jie klykia ir nė žodžio nepasako.

Gal tai koks nors jų protesto ženklas, nežinau, gal taip jie bando pasakyti, kad yra nekalti, kad yra be reikalo sulaikyti.

Jau esu jums pasakojęs, kad jų gyvenimo laivuose sąlygos baisios. Ten jie turi vieną lovą dviem asmenims. Ir iki šiol jie taip gyvena: neturi nei gelbėjimosi plausto, nei liemenių. Mums, europiečiams, sunku suprasti, kaip galima taip dirbti, o pas juos tai normalu", - pasakojo pokalbininkas.

Didžiausias laimikis - hašišas

J. Liepuonius pasakojo, kad didžiausias laivo „Python“ laimikis per patruliavimą buvo 680 kg hašišo (narkotinė medžiaga). „Už tai sulaukėme padėkos, gavome burlaivio modelį kaip prizą“, - pasakojo jis.

Pasak kapitono, Prancūzijos pakrančių apsaugos karininkai spėja, kad Reunjono ar Mauricijaus saloje yra šio narkotiko paskirstymo bazė.

Iš kažkur čia atgabenami narkotikai, padalinami porcijomis ir išgabenami į Indiją, Šri Lanką, kitas valstybes tame regione.

Spėjama, kad anksčiau tas paskirstymo centras buvo pačiame Somalyje, arčiau Madagaskaro, Mozambiko sąsiaurio, per kurį reikia laivu plaukti parą. Matyt, centras perkraustytas iš Somalio todėl, kad jame situacija būna dažnai nekontroliuojama.

Kupranugarių mėsa sausa, gyslota

Ginkluotos apsaugos laive „Python“ buvo vienuolikos narių įgula iš Australijos. Ji buvo mėgėja skaniai pavalgyti, tad kai kurie nariai svėrė 110 ir daugiau kilogramų, užtat Lietuvos kapitonas buvo vienas iš lieknesnių vyrų. „Pavalgę pietus jie dar šildydavosi tai picą, tai hamburgerį ir sakydavo: “Čia desertas, kapitone."

„Mano kompanija žino, kad aš Singapūre, Mauricijuje, Pietų Afrikos Respublikoje visada užsisakau vokiečių ruginės duonos. PAR maistas panašesnis į Europos, nes ten daug olandų, vokiečių“, - pasakojo kapitonas.

Jis pasakojo išmokęs australus valgyti šaldyto sūdyto tuno straganiną su šviežiomis bulvėmis. "Užsisakydavome šviežių bulvių Singapūre. Anksčiau būdavo valgoma tai tam tikros veislės kengūros, tai stručio, tai kupranugario mėsa. Ji neretai sausa, gyslota. Bet jie visaip kaip verda, troškina, mėgsta tai. Jie labai daug valgo strutienos, laive būna jos ir džiovintos, be to, mėgsta labai aštrų maistą.

"Australai, kaip ir amerikiečiai, kanadiečiai, gauna produktą ir tuojau pilasi visokių prieskonių net neragavę. Atkreipiau jų dėmesį, kad jie nepajunta tikro maisto skonio.

Siūliau valgyti sveiką maistą, daugiau žuvies. Iš pradžių jie nelabai norėjo, valgydavo tik keptą žuvį. O kai kartą pagaminau straganinos, jiems labai patiko. Kartais liaudis net porą kartų per savaitę prašydavo jos pagaminti.

Bandžiau padaryti ir šaltibarščius su bulvėmis. Nors pieną gumuliukais sutraukė, jiems irgi patiko. Aš su žmona pasitariu, o paskui pasakoju mūsų virėjui, ką reikia daryti, tarsi pats viską gerai išmanyčiau", - prisiminimais apie reisą dalijosi kapitonas.