Negi trūksta laivavedžių 30 Lietuvos laivų? (9)

Lietuvos laivų savininkai pageidautų, kad nebebūtų ribojimo, jog šalies laivuose gali dirbti ne daugiau kaip 50 proc. jūrininkų iš trečiųjų šalių. Mat jūrininkų Lietuvoje rengiama vis mažiau, o baigusieji svajoja apie darbą užsienio tanklaiviuose. Kokia iš tikrųjų situacija šiuo metų mūsų mokymo įstaigose? Naujovių yra tiek Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, tiek ir Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centre.

Kvalifikuotų specialistų trūksta įvairiose Lietuvos pramonės srityse. Viena iš priežasčių - šalyje mažėja gyventojų. Jūrinis sektorius šiuo atžvilgiu nėra išskirtinis. Deja, Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centre šiais mokslo metais nesurinktos jūreivių ir laivo virėjų grupės, o pasaulinėje darbo rinkoje akivaizdus eilinės sudėties jūrininkų perteklius.

Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos laivų savininkai siūlo peržiūrėti Lietuvos prekybinės laivybos įstatymą ir panaikinti nuostatą, kad su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose 50 proc. įgulos narių turi būti Europos Sąjungos ar Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių piliečiai. Jie sako, kad jūrininkams iš trečiųjų šalių moka tokius pačius atlyginimus kaip ir Lietuvos piliečiams, bet tiesiog trūksta specialistų. Lietuvos jūrininkų sąjunga kategoriškai su tuo nesutinka ir mano, kad Lietuvos laivuose pirmiausia turi turėti teisę dirbti mūsų šalies jūrininkai. „Vakarų ekspresas“ apie tai rašė rugsėjo 16 d.

Iškyla atlyginimo klausimas

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje laivams rengiami laivavedžiai, mechanikai, elektromechanikai. Tai, galima sakyti, būsimieji vadovai, karininkai. Mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius sako, kad mokyklos absolventai greitai įsidarbina ir jiems nereikia stovėti eilėje darbo biržoje. Šios mokyklos diplomai pripažįstami visame pasaulyje, tad jie turi galimybę rinktis darbą tarptautinėje rinkoje.

Pasak mokyklos direktoriaus, ko gero, sprendžiant dėl darbo Lietuvos laivuose iškyla atlyginimo klausimas.

„Suprantama, kad jūrininkui užsienio tanklaivyje mokamas vienoks atlyginimas, o Lietuvos laive - kitoks. Mūsų absolventas - laisvas žmogus, jis turi teisę pasirinkti darbo vietą. Taigi mes specialistus rengiame, o kur jie įsidarbina, tai jų pačių reikalas“, - „Vakarų ekspresui“ teigė V. Stankevičius.

Jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė atsakė į klausimą, kodėl mokyklos absolventai mieliau įsidarbina užsienio tanklaiviuose. „Studentų praktika mes rūpinamės jau nuo antro kurso ir kviečiame laivybos kompanijas suteikti praktikos vietas. Mūsų partneriai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, kurių “kruingo„ agentūros yra Rygoje, turi savo mokymo sistemą. Jie neima studento šiaip sau kaip juodadarbio, pigios darbo jėgos. Jie skiria jam laiko, moko, prisijaukina, paskui pasiima tą studentą. Štai taip studentai nueina dirbti į tanklaivius. Štai jums akivaizdus pavyzdys: AB “DFDS Seaways„ moka kadetams (studentams praktikantams) per 400 eurų, o kai kurios užsienio kompanijos - po 700 eurų. Jos turi ištobulintą mokymo sistemą, paremtą jauno žmogaus pritraukimu, išlaikymu, o mūsų kompanijos prie tos sistemos dar nepereina“, - sakė ji.

Jūrų kapitonų asociacijos nariai kritikavo Lietuvos laivų savininkus, kad jie neprisideda prie jūrininkų rengimo. „Lietuvos kompanijos su mumis bendradarbiauja ir priima mūsų studentus į praktiką. Bet turime pripažinti, kad mūsų, t. y. Lietuvos laivo savininkas, nėra toks stiprus kaip jo kolega vakarietis. Jis negali finansuoti jūrininkų rengimo, turėti tokių tanklaivių, mokėti didelius atlyginimus dėl savo situacijos, kurioje jis yra šiandien. Todėl jam labai sunku konkuruoti su vokiečiais, britais, norvegais. Jo galimybės ribotos, o mūsų absolventai ieško geresnių, pelningesnių darbo vietų. Tai natūralus žmogaus elgesys. Jie dirba ir Lietuvos kompanijose, bet labai daug jų ir užsienio kompanijose“, - aiškino mokyklos direktorius.

Problemos dėl eilinių jūreivių

„Kad Jūreivystės mokykla rengia nepakankamai specialistų, yra visiška netiesa. Per 5 metus mes parengėme 703 karininkus: 356 laivavedžius, 304 mechanikus ir 43 elektromechanikus. Tai sakykite, kokių specialistų gali trūkti mūsų 30 laivų (Lietuvos jūrų laivų registre yra registruoti 102 laivai. Iš jų konvencinių - tik apie 30 - aut. past.). Mes kiekvienam Lietuvos laivui turime po 2 elektromechanikus, po 100 mechanikų, po 200 laivavedžių“, - konstatavo R. Mickienė.

Kas, kad nebeliko Klaipėdos laivininkų mokyklos ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos, rengusių eilinės sudėties jūrininkus, t. y. laivo virėjus, jūreivius, motoristus ir kt. Jų rengimo bazė niekur nedingo, tos abi mokyklos buvo sujungtos ir pernai rugsėjo 1 d. įsteigta VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras. Turimi duomenys rodo, kad nuo 2017 iki 2020 ši mokymo įstaiga parengė 115 keturių specialybių jūrininkus.

Taigi trūkumas būtų eilinių jūrininkų, kurių, pasak R. Mickienės, pasaulinėje rinkoje, naujaisiais duomenis, yra 120 tūkst. perteklius.

Todėl mūsų virėjai, jūreiviai ir motoristai konkuruoja su filipiniečiais, vietnamiečiais ir visais kitais.

Priima užsienio studentus

Pernai žurnalas „Reitingai“ Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai vėl skyrė trečią vietą tarp Lietuvos valstybinių kolegijų. „Esame nedidelė specializuota jūrinė akademija, ir jau kelerius metus iš eilės užimame trečią vietą. Tai rodo, kad mes gana tvirtai stovime ant kojų“, - mano mokyklos vadovas.

Beje, šiemet gegužės pabaigoje Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai teko gana rimtas išbandymas - jos veiklą vertino profesūra iš Vakarų universitetų. „Rezultatas beveik labai geras. Įvertinimas teigiamas ir mums suteikta akreditacija septyneriems metams į priekį“, - sakė V. Stankevičius.

Prieš dvejus metus mokykla nusprendė priimti studentus iš kitų šalių. Iki 2019-ųjų ji neturėjo užsienio studentų.

Šiemet priimti 192 pirmakursiai, šiek tiek daugiau jų nei pernai todėl, kad priimami studentai ir iš užsienio. Iš viso šioje mokykloje dabar mokosi per 600 studentų.

Dėstytojus siunčia į jūrą

Šiuo metu Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje dirba 54 dėstytojai. Iš jų du yra užsieniečiai, dar vienas pradės dirbti nuo Naujųjų metų. Stiprinamas anglų kalbos dėstymas.

„Mes turime labai gerus partnerius ir užsienyje, ir Lietuvoje. Norėčiau akcentuoti mūsų ilgalaikę draugystę su “DFDS Seaways„. Šiemet mūsų mokyklos dėstytojai ir specialistai stažuosis atviroje jūroje šios kompanijos laivuose. Labai svarbu, kad jie matytų, kas yra nauja laivuose, kaip organizuojamas darbas, kad turėtų galimybę susipažinti su techninėmis naujovėmis. Tokiu būdu tikimės pagerinti dėstymo kokybę. Tikrai ne kiekviena mokslo įstaiga gali tuo pasigirti“, - mano V. Stankevičius.

AKREDITUOTA. Šiemet Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla užsienio profesūros akredituota 7 metams. Studentų praktika pradedama rūpintis nuo antro kurso. Dalios BIKAUSKAITĖS asociatyvi nuotr.

AKREDITUOTA. Šiemet Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla užsienio profesūros akredituota 7 metams. Studentų praktika pradedama rūpintis nuo antro kurso. Dalios BIKAUSKAITĖS asociatyvi nuotr.

Naujovės Jūreivystės mokykloje

Šiemet Jūreivystės mokykloje pakeista akademinės veiklos valdymo struktūra: katedros performuotos į studijų programų grupes, kurioms vadovauja studijų programos vadovas. Jis vienija visus studijų programoje dėstančius dėstytojus, yra kūrybinis darbuotojas, dirba ir su studentais, ir su dėstytojais ir atsako už studijų kokybę. Jis nebevykdo administracinės funkcijos. Tam yra seniai veikianti struktūra - Studijų skyrius.

Šiuo metu yra vykdomos šešios skirtingos programos. Čia mokomasi jūrų laivavedybos, rengiami būsimieji laivavedžiai; laivų energetinių įrenginių eksploatavimo, būsimieji mechanikai, laivų elektros įrenginių eksploatavimas, elektromechanikai. Taigi, turimos trys jūrinės programos, o kitos yra susijusios su uosto vadyba ir kt.

Beje, laivų mechanikų studijų programoje bendradarbiaujant su AB Vakarų laivų gamykla yra sukurta laivų ir laivų korpusų remonto specializacija. Tai taip pat šių mokslo metų naujovė.

Dar viena naujovė - įkurtas Mokslo ir inovacijų skyrius, skatinantis mokslinę veiklą, kuriame sukoncentruoti projektiniai moksliniai tyrimai. Per vasarą iki dabar buvo įgyvendinta 16 studentų ir dėstytojų trumpalaikių projektų, trukusių po pusę metų. Lietuvos mokslo tarybai dar yra pateiktos 4 paraiškos mokslo projektams. Anksčiau mokykloje tokios veiklos nebuvo, ji visai nauja.

Būsimasis vadovas laimėjo konkursą

Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras ištisus metus neturėjo nuolatinio vadovo. Visą šį laiką laikinai direktoriaus pareigas eina Jelena Korch. Ji tikėjosi vadovo sulaukti dar pernai spalį, nes taip buvo žadėta.

Gera žinia ta, kad konkursas, kurį organizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiemet jau įvyko. Jį, vykusį dviem etapais, pirmas buvo birželį, kai ministerija vertino kompetenciją, o atrankos komisija posėdžiavo rugsėjo 8 d., laimėjo Egidijus Skarbalius, buvęs Seimo narys.

Kol kas dar vyksta jo patikrinimas: pažymą turi pateikti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kai ji bus gauta, tada turėtų būti sušauktas dalininkų susirinkimas, priimtas jų sprendimas ir tik tada būtų pasirašyta sutartis ministerijoje. Taigi dar mažiausiai 10 dienų jis šių pareigų eiti nepradės.

BENDRADARBIAVIMAS. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla labai gražiai bendradarbiauja su AB „DFDS Seaways“. Bendrovė ne tik priima į praktiką jos studentus, bet šiemet atviroje jūroje stažuosis ir jos dėstytojai.

BENDRADARBIAVIMAS. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla labai gražiai bendradarbiauja su AB „DFDS Seaways“. Bendrovė ne tik priima į praktiką jos studentus, bet šiemet atviroje jūroje stažuosis ir jos dėstytojai.

Iš dviejų padaryti vieną

Paklaustas, ar anksčiau yra turėjęs kokių nors reikalų su jūreivyste, E. Skarbalius atsakė: „Kaip ir ne, esu gimęs ir augęs Klaipėdoje. Tėtis dirbo uoste, tai mano vaikystė praėjo ant laivo. Tiesiogiai pagal išsilavinimą nesu susijęs su jūreivyste, esu edukologijos mokslų daktaras ir docentas.“

Dalyvaujant konkurse E. Skarbaliui reikėjo pateikti 5 metų centro veiklos viziją. Paklaustas, kaip įsivaizduoja jo ateitį, atsakė: "Šviesią. Po bet kurių jungtuvių, ypač tokių, kurios yra įvykusios iš viršaus, o ne iš apačios, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad iš dviejų kolektyvų susiformuotų vienas. Kiekviena mokymo įstaiga turėjo savo vidinę kultūrą, tradicijas, įpročius. Suėjus dviem gaspadinėms į vieną krūvą, kol kampai apsišlifuoja, reikia šiek tiek laiko.

Viena iš pirmųjų mano užduočių - sugalvoti, kaip iš dviejų kolektyvų suburti vieną darnią bendruomenę, kad laivas plauktų viena kryptimi ir nesiblaškytų į skirtingas puses.

O eilinės sudėties jūrininkai ir užvakar, ir vakar buvo rengiami, ir rytoj bus rengiami„, - “Vakarų ekspresui" sakė E. Skarbalius.

VADOVAS. Konkursą vadovauti Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrui laimėjęs edukologijos mokslų daktaras Egidijus Skarbalius įsitikinęs, kad centre eilinės sudėties jūrininkai bus rengiami ir ateityje. Redakcijos archyvo nuotr.

VADOVAS. Konkursą vadovauti Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrui laimėjęs edukologijos mokslų daktaras Egidijus Skarbalius įsitikinęs, kad centre eilinės sudėties jūrininkai bus rengiami ir ateityje. Redakcijos archyvo nuotr.

Dvi grupės nesurinktos

„Vadinamoji vieša paslaptis - Lietuvos jaunimas tikrai nelinkęs rinktis eilinės sudėties jūrininkų specialybių. Kiekvienais metais jas pasirinkusiųjų skaičius mažėja. Būtent jūreivių grupės jau antri metai nesurenkame. Šiemet dar ir laivo virėjų grupės nesurinkome. Laivo elektrikų turime 28, motoristų - 10“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Korch.

Šio centro Inžineriniame skyriuje rengiami laivo remonto specialistai, čia ruošiami uostui ekspeditoriai ir kiti specialistai. Iš viso šioje mokykloje dabar mokosi 400 mokinių.

„Dviejų minėtų grupių nesurinkome, nes buvo labai mažas prašymų skaičius, o rentabilumo norma - 10-12 mokinių. Laivo elektrikų grupes turime dvi. Vienoje mokosi tie, kurie atėjo baigę 10 klasių, jie įgis dar ir vidurinį išsilavinimą, kita grupė - tie, kurie įstojo po 12 klasių. Pastarieji per pusantrų metų įgis laivo elektriko specialybę“, - pasakojo J. Korch.

Centras patyrė iššūkių

J. Korch manymu, dėl to, kad šiemet mažai jaunuolių rinkosi jūrines specialybes, ko gero, kaltas yra ir mokyklų sujungimas. Ne visi galbūt žinojo, kur rasti naująjį centrą. Nors priežasčių, žinoma, yra kur kas daugiau.

"Prieš kažkiek metų buvo atsiradusi gimstamumo duobė. Todėl dabar mažai dešimtokų, kurie baigė ir gali rinktis programas su profesiniu išsilavinimu. Visoje Lietuvoje šiemet mažiau stojusiųjų mokytis.

O mūsų centras ir taip jau patyrė daug iššūkių. Vienas dalykas, tas sujungimas kažkiek pakišo koją, nes keitėsi mokyklos pavadinimas, gal nerado mūsų ieškodami pagal senus pavadinimus. Karantinas irgi savo pridėjo. Mes organizuodavome įvairius renginius gimnazistams, juos pasikviesdavome pas save, parodydavome mokymosi vietą, papasakodavome, kokius specialistus rengiame, darydavome renginius, kurių metu buvo galima „pasimatuoti“ profesijas, ir pan. O dabar visus metus negalėjome nieko pasikviesti dėl karantino", - kalbėjo l. e. p. centro direktorė.

Mūsų jaunimas išpaikintas

"Jūrinių specialybių jaunimas nenori rinktis, nors poreikis yra didžiulis. Mes rengiame specialistus ne konkrečiai vien tik savo šaliai. Jie rengiami pagal tarptautinę konvenciją, gali dirbti visame pasaulyje ir bet kokiame laive.

Konkurencija pasaulinėje rinkoje iš tiesų yra didelė. Kodėl tam tikros įmonės mieliau renkasi filipiniečius, ukrainiečius ir pan.? Mūsų jaunimas yra išpaikintas, jis nelabai nori sunkaus darbo.

Kai kurių tautybių jaunimui yra prestižas eiti į jūrą, būti jūreiviu, motoristu ar laivo elektriku, o mūsų šalyje tos tradicijos nyksta.

Mes esame vienintelė tokia mokykla, bet už Klaipėdos regiono ribų, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, vargu ar kas nors žino, kad yra tokia specialybė kaip laivo virėjas, kad reikia mokytis, kad galėtum eiti tokias pareigas laive. Pas mus trūksta jūrinės valstybės supratimo", - situaciją apibūdino J. Korch.

mokslas turi vykti 2 metus , o ne 4 metus nes jau dabar is marechodkes pavirto i mergaiciu gero elgesio mokykla
rimas, 2021-09-28 09:09
sitie jaunuoliai jau yra realus bedarbiai.
rimas, 2021-09-26 07:51
Esu tikras ,kad Lietuvoje laivavedžių ie kitų specialistų Lietuvos vėliavos konvenciniams laivams netrūksta. Trūksta tik laivų savininkų noro užsiauginti tokius specialistus ir mokėti jiems bent kiek padorų, o ne ....pašalpą. Jei Limarko kompanija tą tvirtina ,tai tik personalo vadovo dėka,kuris viems tokiem besikreipianties į Limako specialistams turi vieną atsakymą -MES JUMS PASKAMBINSIME ir .......viskas. Kažkienos nurodymus jis vykdo būtų įdomų paklausti
Jonas, 2021-09-24 18:01
Sidebar placeholder