Neramu, kad nebūtų prarasta tai, kas kurta daugybę metų (5)

Šiandien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sukanka 30 metų. Ta proga kalbėjomės su vienu pirmųjų jos vadovų Valentinu Greičiūnu, kuriam teko, galima sakyti, kurti direkciją nuo nulio, nuo dūmijančios „Volgos“, dalyvauti rengiant Uosto įstatymą. Dirbti į tą besikuriančią instituciją jį pakvietė tuometinis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis. Dabar buvusiam Uosto direkcijos vadovui neramu, kad dėl permainų joje uostas neprarastų konkurencingumo.

„Už tai, kokia šiandien yra Uosto direkcija, ačiū Jonui Biržiškiui. Jis man sakydavo: “Eik lauk iš kabineto, tu man pakyrėjai.„ Atsakydavau: “Ministre, aš juk atėjau ne sau prašyti pinigų, o apginti Uosto direkciją.„ Ir šitas ministras Vyriausybės posėdžiuose kaip siena stovėdavo už Uosto direkciją“, - prisimena V. Greičiūnas, šios įstaigos vadovo pareigas ėjęs 7,5 metų.

Jis sako, galėtų knygą parašyti, kaip kūrėsi Uosto direkcija, kokie „cirkai“ vyko Klaipėdoje, kaip buvo priešinamasi direkcijos vienvaldystei perimant uosto rinkliavas iš žvejybos ir prekybos uostų. Mat prekybos uosto pajamose 50 proc. sudarė rinkliavos. Iš visų į uostą atplaukdavusių laivų 90 proc. rinkliavų pasiimdavo prekybos uostas ir tik 10 proc. žvejybos uostas. Todėl prekybos uoste dirbusieji tuo metu kėlė skandalą. „Nuėjome tikrus kryžiaus kelius“, - prisimena ponas Valentinas.

1994 metais buvo iškilęs lietuviškos jūrinės uniformos klausimas. V. Greičiūnas prisimena, kad jūrininkai nenorėjo, jog Uosto direkcijos darbuotojai dėvėtų tokias uniformas, tad jie taip ir liko be uniformos. Buvęs Uosto direkcijos vadovas sako dar daug pikantiškų dalykų negalintis paviešinti iki šiol.

​​​​

INFRASTRUKTŪRA. Visais laikais vienas pagrindinių Uosto direkcijos rūpesčių - infrastruktūros gerinimas. Redakcijos archyvo nuotr.

Pradžia buvo labai sunki

Priminsime, kad pirmasis Uosto direkcijos direktorius buvo Eugenijus Špėlys. Bet kai Vladilenas Besčastnas buvo atleistas iš žvejybos uosto vadovo pareigų, jo vietą nuo 1991 metų liepos užėmė E. Špėlys. Tada gerą pusmetį Uosto direkcijai vadovavo Vytautas Paulauskas, kartu ėjęs ir Vandens departamento vadovo pareigas. V. Greičiūnas negalėjo pradėti eiti naujų pareigų, nes būdamas Klaipėdos vicemeru turėjo užbaigti metus, mat vadovavo statyboms ir t. t. Uosto direkcijai jis vadovavo nuo 1992 metų vasario 1 d. iki 1999 m. liepos.

Pradžia nebuvo lengva. Pradėjęs dirbti Uosto direkcijoje jis net neturėjo kabineto. „Mano darbas prasidėjo nuo ėjimo gatve. Užėjau į buvusią prekybos valdybą pas tuometinį vadovą Rimantą Cibauską, nes ten buvo pusiau laisvų patalpų, teiravausi, gal sutiktų priglausti Uosto direkciją. Keli jos darbuotojai jau glaudėsi pastate Herkaus Manto g. 2, kur dabar yra įsikūrusi Valstybinė mokesčių inspekcija, viename kabinete su Vandens transporto departamento žmonėmis“, - pasakojo pokalbininkas.

 

„Man J. Biržiškis sakė: “Valentinai, važiuok į Švediją, į Vokietiją, pasižiūrėk. Aš sakiau: „Ministre, kai sugebėsiu tinkamai suformuluoti klausimus, ko atvažiavau, tada važiuosiu“, - anuos laikus prisiminė V. Greičiūnas.

Vienintelė įstaiga, turinti savo įstatymą

Negana to, kuriantis Uosto direkcijai reikėjo kurti visą teisinę bazę. Tik 1995 m. Seimas priėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. V. Greičiūnas džiaugiasi, kad Uosto direkcija yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, turinti, vaizdžiai tariant, savo įstatymą, nors, žinoma, šiandien jis jau gerokai pakoreguotas ir skiriasi nuo to, kuris buvo priimtas beveik prieš 26 metus.

"Priimtas įstatymas įtvirtino galimybę uostui spręsti finansavimo klausimus, susijusius su uosto infrastruktūros vystymu. Pagal priimtą įstatymą visos pajamos, kurias gaudavo Uosto direkcija iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčių, 100 proc. be apmokestinimo ir mokesčių valstybei turėjo būti paliekamos jai uosto infrastruktūrai vystyti. Tada atsirado galimybė finansuoti labai svarbius objektus.

Man gaila, kad dabar dalis tų lėšų paimama į valstybės biudžetą, o Uosto direkcija ištiesusi ranką turi prašyti, kad dalį tų pinigų sugrąžintų uosto infrastruktūrai: krantinėms įrengti, uosto gilinimo darbams, navigacijos įrenginiams ir t. t.", - kalbėjo buvęs Uosto direkcijos vadovas.

Jis pasakojo, kad kai buvo priimtas Uosto įstatymas, Savivaldybė surašė gal 10 punktų, kokius reikia padaryti pakeitimus jame. Visi tie punktai buvo susiję su tuo, kaip dalinti pinigus, ir nė vieno - kaip juos uždirbti. Suprantama, buvo keliamas klausimas, kodėl Savivaldybė negauna pinigų iš uosto. Klaipėdos meras tada buvo Eugenijus Gentvilas. Beje, kai jis vienu metu tapo Uosto direkcijos vadovu, taip pat ėmė kalbėti apie tai, kad Uosto direkcija nėra melžiama karvė.

V. Greičiūnui kyla abejonių, ar šiais laikais elgiamasi teisingai, kad jau ne kartą pakeitus Uosto įstatymą dalis Uosto direkcijos pajamų paimama į valstybės biudžetą dividendų pavidalu ir kartu mažinamos galimybės finansuoti uosto infrastruktūros vystymą.

TARNYBA. Uosto kapitono tarnyba iki šiol tebėra prijungta prie Uosto direkcijos. Locmanai pirmieji pasitinka į Klaipėdos uostą atplaukusius laivus, išlydi juos išplaukiančius. Redakcijos archyvo nuotr.

„Trejus metus tąsė po teismus“

"Kėsinimųsi paimti Uosto direkcijos pinigus buvo ne vienas, teko atsilaikyti. Niekas mums laimėjimų nepadėjo ant lėkštelės. Tuometinė Vyriausybė priėmė nutarimą ir atleido mus nuo mokesčių, nors tai buvo Seimo prerogatyva. Valstybės kontrolė trejus metus tąsė mane po teismus dėl to, kad mes nemokame valstybei mokesčių, norėjo nubausti Uosto direkciją ir išsireikalauti tuos pinigus, skirti jai, regis, 8 milijonų litų baudą.

Uosto įstatyme buvo parašyta, kad pajamos iš žemės nuomos ir rinkliavų iš laivų yra nerealizacinės ir neapmokestinamos. Klaipėdos teismas kreipėsi net į Konstitucinį Teismą. Jo pirmininkas man paaiškino, kad jeigu taip įrašyta įstatyme, tai jau šventas reikalas. Po to buvo padarytos pataisos mokestiniuose įstatymuose. Taip ir baigėsi teismų epopėja, nieko mums nepriteisė. Mes visa tai atsikovojome. O susisiekimo ministru esant Eligijui Masiuliui prasidėjo karuselė bandant vis kažką pataisyti įstatyme", - pasakojo V. Greičiūnas.

PRADŽIA. Pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministras Jonas Biržiškis vadovauti Uosto direkcijai pakvietė Valentiną Greičiūną, tuo metu ėjusį Klaipėdos vicemero pareigas. Redakcijos archyvo nuotr.

Prie direkcijos prijungė uosto kapitoną

Iš pradžių, kai tik Uosto direkcija buvo įkurta, sujungus prekybos ir žvejybos uostų kapitonų tarnybas, Uosto kapitono tarnyba buvo atskira institucija. Pirmasis uosto kapitonas nepriklausomoje Lietuvoje buvo Nikolajus Severinčikas. 1993 m. buvo parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kad Uosto kapitono tarnyba jungiama prie Uosto direkcijos. Tarnybos vadovai tuo ne itin buvo patenkinti.

Išvažiuojamasis ministrų kabineto posėdis, kuriame buvo svarstomas ir sujungimo klausimas, vyko Vilniaus paukštyne. Į jį važiuota su sena „Volga“. Pasak pono Valentino, dabar važiuojant tokia transporto priemone tikrai sulaikytų gamtosaugininkai. Ją vairavo tuomet Uosto direkcijoje jau pradėjęs dirbti Vytautas Kaunas (buvęs „Klasco“ generalinis direktorius, dabar bendrovės Birių krovinių terminalo gamybos ir technikos direktorius).

Tame posėdyje sujungimui pritarta. „Iš ten grįžome į Klaipėdą. Pakeliui dar parvežėme J. Biržiškį į Kauną, nes jis ten gyveno“, - prisiminė ponas Valentinas.

„Labai sunkius kelius mes nuėjome su tuo finansavimu, ne ką lengviau buvo kurti ir struktūrą. Kartu su konsultantais iš Belgijos ir Didžiosios Britanijos teko kurti visą šios įstaigos ir uosto struktūrą. Kompiuterių neturėjome, paišydavome popieriaus lapuose. V. Kaunas tai darydavo. Paskui mes jį išsiuntėme į Švediją mokytis pusantrų metų. Dabartinį Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorių Artūrą Drungilą irgi siuntėme ten mokytis“, - prisiminė V. Greičiūnas ir pridūrė, kad yra visą medžiagą sukaupęs iš tų laikų. Jeigu Uosto direkcija steigs kada kokį muziejų, - galės perduoti.

VAIZDELIS. Tai tie laikai, kai Klaipėdos uoste nebuvo nei laivo-dujų saugyklos „Independence“, nei Centrinio Klaipėdos terminalo. Redakcijos archyvo nuotr.

„Mes ėjome teisingu keliu“

Dar vienas V. Greičiūnui nepriimtinas dalykas, kad kalbama apie Uosto direkcijos ir miesto santykius. Pasak jo, Uosto direkcija arba uostas yra miesto dalis, tad reikėtų kalbėti apie Uosto direkcijos ir Savivaldybės santykius. Abi šios struktūros atstovauja miestui.

"Mano supratimu, Uosto direkcija visais laikais ieškojo būdų, kaip skirti lėšų miesto infrastruktūrai vystyti. Dar man būnant direkcijos vadovu skyrėme 20 milijonų litų Jūrininkų prospekto rekonstrukcijai. Ko gero, tais laikais ta suma turėjo didesnį svorį nei dabar 20 mln. eurų turint omenyje dabartinę devalvaciją arba pinigų nuvertėjimą.

Save laikau dideliu Klaipėdos miesto patriotu ir į Savivaldybės ir Uosto direkcijos santykius žvelgiu kaip į bendrą miesto interesą. Nes vystant uosto reikalus per mokesčius, kuriuos sumoka dirbantieji, kuriuos gauna valstybė kitomis formomis, yra didelės pajamos. Nemanau, kad blogai, jog Uosto direkcijos vystomai veiklai Savivaldybė turi mažesnę įtaką. Lietuvai turint vieną uostą reikia jį laikyti valstybiniu", - teigė V. Greičiūnas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Latvijos Ventspilio uostą, kuris priklausė šio miesto savivaldybei. "Iš pradžių visi džiaugėsi Ventspilio vystymu. Pažvelkime, kas dabar darosi tame uoste ir ką dabar latviai beturi, palyginti su Klaipėdos uostu. Manau, mes ėjome teisingu keliu. Išlaikėme finansavimą negaudami papildomų dotacijų iš valstybės.

Ventspilis galbūt pagražino šiek tiek miestą, bet praktiškai sužlugdė uostą.

Jame nėra krovinių, nes nėra infrastruktūros, jis negali priimti didelių laivų, štai kur problema", - kalbėjo pašnekovas.

Ministerijų vadovų samprotavimai nepriimtini

„Diskusijose dėl Uosto direkcijos pertvarkymo iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę nematau Uosto direkcijos finansinių galimybių atspindžio. Visi sako, kad kažką darys, kažkas bus laisviau. Ir dabartinių, ir ankstesnių Susisiekimo ministerijos vadovų samprotavimai man kelia abejonių ir nėra priimti“, - prisipažįsta V. Greičiūnas.

Jo teigimu, jeigu uostas nebus vystomas ir finansavimo klausimai bus sprendžiami kasmet ištiesiant ranką norinti gauti valstybės finansavimą, tai ateityje Klaipėdos uostui bus kur kas sunkiau nei tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas Uosto įstatymas ir kai uosto rinkliavos ir žemės nuoma nebuvo apmokestinamos jokiais mokesčiais, o paliekamos uostui vystyti.

Labai nuobodus užsakytas straipsnis...
As, 2021-06-04 21:43
Ramybė be uosto būtu Klaipėdai ypač Rimkų pervaža jau va čia
Vadimas, 2021-06-04 08:54
Ramybė be uosto būtu Klaipėdai ypač Rimkų pervaža jau va čia
Vadimas, 2021-06-04 08:54
Sidebar placeholder