Nuomonės dėl laivų įgulų sudėties kardinaliai išsiskyrė (4)

Ką turės daryti Susisiekimo ministerija, gavusi du vienas kitam prieštaraujančius raštus iš Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) ir Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS)? Pastaroji kategoriškai pasisako prieš laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, leistino įgulų narių samdyti iš trečiųjų šalių skaičiaus didinimą. Tuo suinteresuoti laivų savininkai, kurie susiduria su jūrinių specialistų stygiaus problema.

Praėjusį penktadienį Jūrų kapitonų asociacijos susirinkime dalyvavę LLSA vykdomasis direktorius Gintautas Kutka ir LJS pirmininkas Petras Bekėža sukėlė audringas diskusijas. Vienas gąsdino Lietuvos vėliavos pakeitimu šalies laivuose, o kitas jos paskelbimu patogia vėliava. Kapitono Vytauto Paulausko manymu, pirmiausia reikia susitarti tarpusavyje, o tik paskui kreiptis į Susisiekimo ministeriją.

Įsisenėjusios problemos

Pasak G. Kutkos, jau kelerius metus valdžiai yra rašomas lūkesčių laiškas. Ir vis dėlto yra tokių įsisenėjusių problemų, kurių sprendimo iki šiol nerado nė viena valdžia ir jos velkasi metų metus. Pavyzdžiui, dienpinigių problema. Jie nėra įtraukti į atlyginimus, nuo jų nemokami mokesčiai, tad jūrininkų pensijos bus labai mažos. Pasak P. Bekėžos, dienpinigiai AB „DFDS Seaways“ sudaro apie 24-25 proc. iš darbdavio gaunamų pajamų, o „Limarko“ laivininkystės kompanijoje - 50-60 proc.

Kita problema - laivo priskyrimas nekilnojamajam turtui, kas apsunkina notarinių sutarčių tvirtinimą, nes reikalaujama versti į lietuvių kalbą ir t. t. Žinoma, tai toli gražu ne visos įsisenėjusios ir nesprendžiamos problemos.

Trūksta jūrininkų

Pagal dabar galiojantį Prekybinės laivybos įstatymą, 50 proc. laivo, plaukiojančio su Lietuvos vėliava, įgulos narių turi sudaryti Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės EEE piliečiai, iš trečiųjų šalių galima įdarbinti 50 proc. įgulos narių. Laivo kapitonas gali būti tik valstybės narės pilietis.

Pasak G. Kutkos, jaunimas, baigęs mokslus Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, svajoja dirbti tanklaiviuose ir nesiveržia papildyti Lietuvos laivų įgulų gretas. Laivininkų 2017-aisiais baigė mokslus Klaipėdoje 100, o 2021-aisiais 53, mechanikų atitinkamai 79 ir 25, o elektromechanikų šiemet tik 9, anksčiau nebuvo.

G. Kutkos teigimu, VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centre, kuris įsteigtas sujungus anksčiau jūreivius rengusią Klaipėdos laivininkų mokyklą bei laivų statytojus ir remontininkus rengusią Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą, per trejus metus iš viso parengti 40 jūreivių, jūreivių suvirintojų - 35, virėjų - 16.

„Atrodo, nebelieka jūreivio specialybės. Senosios kartos atstovų sparčiai mažėja, labai greitai iškils problema. Todėl reikia keisti įstatymą, panaikinti tą 50 proc. įgulos narių reglamentavimą. Išimties tvarka turėtų būti leidžiama būti kapitonu ne ES ir EEE piliečiui. Tai galėtų spręsti Lietuvos transporto saugos administracija, nors ji šiuo metu nėra aktyvi ir bijo prisiimti atsakomybę“, - sakė LLSA vykdomasis direktorius.

AUDITORIJA. Jūrų kapitonai išklausė laivų savininkų ir Jūrininkų sąjungos atstovų informaciją ir išsakė savo nuomonę. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

AUDITORIJA. Jūrų kapitonai išklausė laivų savininkų ir Jūrininkų sąjungos atstovų informaciją ir išsakė savo nuomonę. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Pasak P. Bekėžos, labai blogai, jeigu kapitonas yra ne Lietuvos pilietis, nes jis turi laive atlikti tam tikras valstybės poįstatyminiais aktais jam deleguotas funkcijas. Pavyzdžiui, būdamas kitos šalies pilietis jis negalėtų laive organizuoti rinkimų.

Kapitonai replikavo, kad apskritai mažėja moksleivių profesinėse mokyklose, nes Lietuvoje mažėja gyventojų, kad jūrinis sektorius nėra išskirtinis. „Kai tik gyvenimas gerėja, mažiau žmonių nori plaukti į jūrą“, - sakė vienas kapitonas.

Be abejo, kapitonai replikavo, kad reikia mokėti didesnius atlyginimus, ir tada rasis norinčiųjų dirbti. LLSA atstovo teigimu, uždarbio maržos nėra didelės, laivų savininkai samdydami jūrininkus iš trečiųjų šalių ne per daugiausia sutaupo.

Anot jauno kapitono, tegu pabando laivų savininkai samdyti kinus, filipiniečius, netruks įsitikinti jų darbo kokybe, kai laivai pradės byrėti, nes nebus tinkamai ir kvalifikuotai prižiūrimi.

Kitos šalys turi du registrus

LLSA nori, kad ribojimų samdyti jūrininkus iš trečiųjų šalių panaikinimo klausimas būtų svarstomas, o LJS - kad Lietuvos laivuose pirmiausia būtų užtikrintos darbo vietos mūsų šalies jūrininkams.

Šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra 102 laivai, iš jų konvencinių - tik apie 30. Lietuvos jūrininkų registre yra 6,5 tūkst. jūrininkų. Jie jau ir taip priversti ieškoti darbo užsienio šalių laivuose.

G. Kutkos teigimu, Latvijoje laivų, plaukiojančių su Latvijos vėliava, daugėja, nors latviai neturi tokių apribojimų dėl įgulos narių. Beje, suomiai jau registruoja savo laivus Latvijos laivų registre, o Lietuvos - ne.

Vakarų Europos šalys neretai turi du laivų registrus, pirmas būna, galima sakyti, nacionalinis, o antrojo registro laivuose gali dirbti bet kas. Vienu metu buvo ir Lietuvoje svarstomas klausias dėl antro laivų registro steigimo. Paaiškėjo, kad tam nebuvo nei būtinybės, nei poreikio.

Iš jūrininkų per maža naudos

Paklaustas, o ką darys laivų savininkai, jeigu įstatymas nebus pakeistas, kaip jie suksis, G. Kutka atsakė tradiciškai - teks keisti vėliavą. Šita frazė Lietuvos laivų savininkų lūpose skamba gana dažnai. Kapitonui Žygintui Gineičiui įdomu, kodėl iki šiol vėliava Lietuvos laivuose nebuvo pakeista. Manoma, kad todėl dar laikomasi Lietuvos jūrų laivų registro, kad LLSA įkainiai nėra dideli, kad samdoma pigesnė darbo jėga, galima mokėti dienpinigius ir pan. Jie turi čia galimybę gauti didesnį pelną.

Jau seniai kalbama, kad Lietuvos transporto saugos administracija daugelį funkcijų perduos kvalifikacinėms bendrovėms, tada šalies laivuose nebeliks jokių apribojimų. Laivų priežiūrą irgi norima perduoti privatiems asmenims. Pasak kapitono Sauliaus Šiaučiūno, tikėtis Vyriausybės dėmesio jūriniams dalykams sunku, nes tie keli tūkstančiai Lietuvos jūrininkų yra lašas jūroje, jie daro labai mažą įtaką šalies ekonomikai. Be to, jie nemoka gyventojų pajamų mokesčio, jų „Sodros“ mokestis mažesnis ir pan. Vyriausybė neskiria pakankamai dėmesio nei laivybai, nei aviacijai.

Pasak profesoriaus V. Paulausko, jokios valstybinės jūrinės politikos nėra. Kapitonas S. Šiaučiūnas teigia, kad nenustatytos jokios ateities gairės.

Neinvestuoja į jūrininką

P. Bekėža sako, kad laivų savininkai LJS už nugaros eina kaip lobistai ir bando prastumti sau naudingą įstatymą. Seniau taip pat tyliai buvo pakeista ankstesnė nuostata, kad du trečdaliai įgulos turi būti ES piliečiai - į 50 proc.

Pasak LJS pirmininko, tuo, kad į Lietuvos laivus ateitų dirbti iki 100 proc. trečiųjų šalių piliečių, yra suinteresuotos tik dvi mūsų šalies laivybos kompanijos. Jis įvardijo Lietuvos kompanijos vadovą, pareiškusį, kad Lietuvos jūrininkai yra silpni.

P. Bekėžos teigimu, kitose valstybėse laivų savininkai investuoja į jūrininkus, į jų rengimą, pavyzdžiui, Norvegijoje, o Lietuvos savininkai neįdeda nė cento. G. Kutka su tuo nesutinka, jis sako, kad jie investuoja į jūrininkų rengimą, nes sudaro sąlygas studentams atlikti praktiką savo laivuose.

Kapitonas Ž. Gineitis sako, kad vienas dalykas surasti tinkamą specialistą, o kitas - jį išlaikyti laive.

Jūrininkas turi gauti daugybę sertifikatų ir mokėti už juos savo pinigus. Kam jam taip vargti, jeigu jis gali daugiau uždirbti krante? Tai išbandę jūrininkai į jūrą nebegrįžta.

Sieks pigios vėliavos statuso

LJS pirmininkas teigė, kad jeigu įstatymas bus pakeistas ir Lietuvos laivuose galės dirbti kad ir 75 proc. jūrininkų iš trečiųjų šalių, LJS, būdama Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) narė, kels klausimą dėl Lietuvos vėliavai suteikimo pigios vėliavos statuso.

LJS pozicija tokia, nes, jos manymu, laivų savininkai taip elgiasi norėdami gauti kuo didesnį pelną. Lietuvos jūrininkai nesutinka dirbti po 5-6 mėnesius jūroje, todėl ieškoma tų, kurie dirbtų tokiomis sąlygomis.

Kazkokie kliedesiai Sauliau Šiaučiūnai
Jurininkas, 2021-10-11 03:59
Sauliui Šiaučiūnui maža naudos? Valstybei? O kur tie pinigai, kurios atvėža, ar atsiunčia namo kiekvienas jūrininkas nusėda? Ar ne PVMe, akcizuose, tūrto, žemės mokesčiuose. Galiu palinkėti sekmės, jeigu jus pasirinkotė parsidavelių pozicija, kai Šimonytės ir Co užgaida bandysite įbrūkti papildomą mokestinę naštą, tai liksite vieni durnėliai, kurie tuos mokesčius ir mokės. Nes man ir mano kolegoms tikrai niekas netrūkdo išsikelti į šalis šia prasmė kur kas svetingesnes.
Jūrininkas., 2021-10-11 03:54
Manyčiau, kad reikėtu baigti tuos kliedesius apie laivus su Lietuvos vėliava? Kokie laivai, DFDS ar porą refų? Lietuvos laivyno, manyčiau, nebuvo (gal išskyrus, prieškarį ir porą laivų, tai būtų buvęs tikras Lietuvos laivynas, deja, tai nebuvo lemta??? ), nes Lietuvos, taip vadinama, laivininkystė buvo sukurta DIRBTINAI, nurodžius iš Maskvos!!! Nebuvo nei laivų, nei jūrininkų (nekalbu apie žvejus, jie jug ne jūrininkai, o žvejai?), juos (jūrininkus ir laivus) sumetė visa sovsajunga, nes lik tai neteisinga, Estija ir Latvija turi, o pas mus nėra, todėl toks sulipdytas padaras ir negalėjo savistoviai gyventi ir išgyventi. Labai gaila ir skaudu, ypač, jeigu tu visą savo gyvenimą atidavei JŪRAI!!! Todėl kad pas mus nei valdžioje, nei visuomenėje, nei medijoje, nei pas verslininkų, niekur nėra JŪROS tradicijų, niekas jų nepuoselėja, o todėl nėra nei laivyno, jūrininkų, o jaunimas ne nenori, bet niekas jam nuo vaikystės nepasakoja apie geriausią, įdomiausią, nuostabiausią jūrininko profesiją. O kam to reikia? Šuns staugimas tyruose??? 🐃⚓🚢
Algimantas Požela, 2021-09-17 15:31
Sidebar placeholder