Kyla klausimas, kodėl Lietuva tik dabar ratifikuoja nuskendusių laivų konvenciją. Daugybę metų Klaipėdos uoste buvo paliktų laivų vaiduoklių, kurie neprižiūrimi žiemą pradėdavo skęsti prie krantinių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rankos būdavo surištos, laukdavo ilgas ir sunkus laivo pripažinimo bešeimininkiu procesas, kad jį būtų galima pašalinti. O ką jau kalbėti apie ant kranto išmetus laivus, nuskendusius prie uosto vartų, kurie daug metų gadino Klaipėdos uosto įvaizdį.
„Konvencijos priėmimas yra tam tikras procesas, kuriam reikalingas pasiruošimas, teisės aktų parengimas ir t. t. Tai užima laiko. Yra tam tikras eiliškumas. Nėra tokio tikslo, sakykime, per kadenciją ratifikuoti penkias konvencijas.
Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę buvo ratifikuojama daugiau konvencijų, jos buvo būtiniausios“, - „Vakarų ekspresui“ aiškino Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.
2007 m. Nairobio (Kenija) tarptautinė konvencija galioja 69 šalyse, ją jau yra ratifikavusios 14 Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir Estija.
G. Kutkos teigimu, nors Lietuva ir nebuvo ratifikavusi tos konvencijos, jos laivai, plaukiantys į kitus uostus, jau turėdavo atitikti jos reikalavimus.
"Mums tuos draudimus reikėdavo patvirtinti kitose valstybėse, kurios buvo ratifikavusios tą konvenciją. Mes drausdavomės pas draudikus, gaudavome draudimo polisą, bet jį reikėdavo dar patvirtinti administracijoje. Turėjome lengvą galvos skausmą dėl to.
Daugelis patvirtintus sertifikatus gaudavo ar Kipre, ar Jungtinėje Karalystėje, ar Danijoje. Būdavo sugaištama nemažai laiko ir, nėra ko slėpti, kainuodavo daugiau pinigų.
Dabar tiek mūsų laivai turės tokį draudimą, tiek ir visi kiti laivai, kurie atvyks į mūsų uostą, nepaisant to, su kokios šalies vėliava jie plaukioja ir ar ta šalis yra ratifikavusi minėtą konvenciją, ar ne.
Svarstydami šios konvencijos ratifikavimo klausimą turėjome ir juokingą diskusiją. Jos ratifikavimui nenorėjo pritarti Kultūros ministerija. Esą, jeigu nebeliks nuskendusių laivų, nebebus ką tyrinėti jūroje. Anksčiau laivas kur nuskęsdavo, ten ir likdavo, nebuvo privalu jį iškelti", - teigė G. Kutka.
Dabar tiek mūsų laivai turės draudimą, tiek ir visi kiti laivai, kurie atvyks į mūsų uostą.
Ratifikuota Nairobio konvencija bus taikoma Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritorinėje jūroje bei teritorijoje, kurioje yra Lietuvos jūrų uostai. Ratifikavus konvenciją bus reglamentuoti visi su laivų nuolaužų pašalinimu susiję klausimai, įtvirtinta laivo savininko atsakomybė.
Turės būti numatytas tam tikro dydžio privalomasis laivų draudimas, garantuojantis nuskendusio laivo ar jo dalies iškėlimo išlaidų valstybei, kurios vandenyse atsirado laivų nuolaužos, ar kitoms susijusioms valstybėms išlaidų atlyginimą.
Bus įpareigoti visi laivai, kurių bendroji talpa yra 300 ir daugiau, atvykstantys į Lietuvos jūrų uostą ar išvykstantys iš jo, turėti privalomąjį draudimo ar kito finansinio garanto liudijimą. Ši konvencija netaikoma kariniam laivynui ir povandeniniam paveldui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą