Pritarta sutarties su Rusija denonsavimui

Įdomus ir šiek tiek juokingas dalykas, kad šiomis dienomis mūsų šalies Vyriausybė pritarė Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl prekybinės jūreivystės denonsavimui. Mat ne visi mūsų jūrininkai žinojo, kad buvo toks susitarimas.

Spalio 23 d. Vyriausybė pritarė siūlymui nutraukti prekybinės jūreivystės sutartį su Rusija. Keista, kad tai padaryti susizgribta tik dabar, nors karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik trejus metus.

Įdomu tai, kad apie tokią sutartį nebuvo girdėję Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) nariai, netgi buvęs ilgametis jos pirmininkas, šiuo metu pirmininko pavaduotojas Petras Bekėža, garsėjantis jūrinių dokumentų ir tarptautinių konvencijų išmanymu, nei dabartinis pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Susisiekimo ministerijos pozicija: šis susitarimas Lietuvai nėra aktualus, be to, bendradarbiavimas neįmanomas dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Todėl jį siūloma denonsuoti.

Bendradarbiavimas su Rusija neįmanomas dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą.

BNS agentūros pranešime teigiama, kad toks susitarimas pasirašytas 1993 metų lapkritį. Jis numatė, kad Lietuva ir Rusija visokeriopai skatins susisiekimo jūrų transportu laisvę, reguliuos santykius gabenant krovinius jūra, leis šalių įguloms išlipti viena kitos krante be vizos, suteiks pagalbą nelaimės atveju ir t. t.

Tuo metu Lietuva dar nepriklausė Tarptautinei jūrų organizacijai ir nebuvo ratifikavusi daugelio konvencijų, susijusių su saugiu laivų naudojimu, taršos prevencija, jūrininkų darbu ir t. t.

"Apie tokį susitarimą nieko negirdėjau, net nežinojau, kad toks apskritai buvo, o juo labiau kas jame buvo numatyta. 

Viską reglamentuoja tarptautinės konvencijos, tiek jūrininkų, tiek laivybos klausimus apibūdina tarptautiniai teisės aktai. Pavyzdžiui, laivybos reikalus griežtai reglamentuoja tarptautinė jūrų konvencija.

Pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, kol vyko teisinės bazės pertvarkymas į Lietuvos teisinę bazę, dar galiojo Sovietų Sąjungos teisės aktai. Ankstyvuoju laikotarpiu gal ir buvo pasirašytos kokios nors sutartys, kurios po kiek laiko buvo neveikiančios ir užmirštos", - svarstė P. Bekėža.

„Kad yra tokia sutartis, aš pirmą kartą išgirdau tik tada, kai ji buvo pateikta derinti dėl denonsavimo. 

Čia greičiausiai buvo kažkoks formalus dalykas. Būtų įdomu sužinoti, ar buvo tokie susitarimai ir su kitomis šalimis“, - kalbėjo A. Kaupas.

Užtat Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka apie tokį dalyką buvo girdėjęs. "Ta sutartis ne iš dangaus nukrito. Vyko svarstymai, vertinome žinodami visas politines aplinkybes.

Mes nuo pat pradžių, kai prasidėjo karas, raginome savo narius pagalvoti apie lankymąsi tos šalies uostuose, perspėjome, kad gali kilti problemų. 

Sutarties, kurią dabar Vyriausybė denonsuoja, iš principo yra ta pati politika, kuri vykdoma daugelio Lietuvos pasirašytų sutarčių su Rusija ir Baltarusija atžvilgiu. Pavyzdžiui, buvo denonsuota sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. 

Mes pritarėme ir tos 1993 metais pasirašytos sutarties nutraukimui, juo labiau kad ji jau yra šiek tiek atgyvenusi, galima sakyti, kad ji faktiškai neveikia", - sakė jis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder