Prognozuota problema - Klaipėdoje nebetelpa pramoginiai laivai (20)

Į redakciją kreipėsi buriuotojas dėl neva UAB Klaipėdos pilies uoste, priklausančiame bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR), atsiradusios netvarkos. KLR generalinis direktorius Alvydas Butkus sako, kad pagrindinė problema - laivai nebetelpa uostelyje. Tą problemą patvirtina ir Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis. „Kad suprastume mastelius, pasakysiu: estai turi ilgalaikę strateginę programą ir kasmet įrengia po dvi marinas, o mes per 30 metų - nė vienos“, - liūdnai juokavo jis.

"Kaip buriuojantis jau kelis dešimtmečius ir ilgalaikis Klaipėdos pilies uosto klientas esu sunerimęs dėl esamos situacijos. Praėjusių metų rudenį, pasitraukus senajam Pilies uostelio kapitonui Viliui Bartusevičiui, vyko konkursas dėl kapitono pareigų. Praėjus pusei metų, naujo kapitono nėra, laikinuoju kapitonu paskirtas įmonės kranininkas, kuris vargu ar atitinka kapitono reikalavimus.

Laiškai direktoriui A. Butkui irgi nepadeda, iš jo jokio atsakymo negalime sulaukti. Žmonės yra pasipiktinę esama padėtimi, tačiau panašu, kad direktoriui nesvarbi uostelio klientų nuomonė„, - “Vakarų ekspreso" redakcijai rašė buriuotojas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Ne uosto kapitonas kaltas

A. Butkus sako, kad vietoje buvusio Pilies uosto kapitono yra paskirtas naujas darbuotojas Petras Petrauskas, šias pareigas einantis laikinai, bet, galimas daiktas, ateityje bus paskirtas ir nuolatiniu. Jis nėra buriuotojas, bet turi teises, yra laivavedys. Beje, Pilies uoste stovi ne vien tik jachtos, bet ir įvairūs kateriai. „Jis puikiai išmano tą veiklą, valdo techniką, laivus nuleidžia ir pakelia. Tai netgi savotiškai universalus žmogus. Problema susidaro tikrai ne dėl jo“, - tikino KLR vadovas.

A. Butkaus teigimu, vienintelė problema - Pilies uostas nebeturi vietų laivams statyti. Jų skaičius didėja, o vietų - ne, nes uostas jau neturi kur plėstis.

Šiuo metu yra 15-20 naujų klientų, laukiančių vietos. Todėl, KLR vadovo manymu, atsiranda nepasitenkinimas, ir dėl to, kaip dažniausiai būna, visa kaltė verčiama uosto kapitonui - jis iškart tampa blogiuku. Vadovas tikina, kad šiuo atveju kaltas ne konkretus žmogus, o susidariusi situacija.

„Mes kalbamės su klientais, aiškiname jiems, kokia yra situacija. Stengiamės sukeisti vietomis didesnius ir mažesnius laivus ir dėl to atsiranda nepasitenkinimas, bet norime, kad tilptų kuo daugiau laivų. Turime 240 klientų, skambučių sulaukiame įvairių, gal ne visada spėjame atsakyti į juos, vėl kyla nepasitenkinimas, - taip situaciją “Vakarų ekspresui„ apibūdino KLR vadovas. - Naujas sezonas, jau, galima sakyti, įsivažiuoja. Jau apie 80 proc. laivų yra nuleista į vandenį. Manau, per gegužę situacija nusistovės, visi laivai, kurie turi vietas, bus pastatyti. Šiuo metu su klientais pasirašome naujas sutartis, nes šiek tiek pakeitėme savo koncepciją. Sudarome metines sutartis, kad klientai jaustųsi saugūs, žinotų, kad turi vietą.“

Pasak A. Butkaus, šiais laikais žmonės perka laivus: mažesnius parduoda, įsigyja didesnius. Gali būti, kad pakilo gyvenimo lygis. Panaši situacija ir su nekilnojamuoju turtu. „Palyginti su pernai, užpernai, šiemet juntamas žymus laivų pirkimo šuolis. Manau, reikia daugiau statyti uostų pramoginiams laivams“, - sakė jis.

Siūlo Danės krantines

Baseinas Kruizinių laivų terminale jau pilnas laivų, piliavietės teritorijoje - taip pat. Šiuo metu siūloma statyti laivus prie Danės upės krantinių tarp Biržos ir Pilies tiltų. Jas koncesijos, kuri dar tęsis daugiau kaip 10 metų, pagrindu Savivaldybė yra išnuomojusi KLR, jam miestas perdavė ir ten įrengtas pontonines krantines.

Pasak A. Butkaus, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl tilto pakėlimo ryte 7 val. ir nuleidimo vakare 21 val., kad laivai galėtų laisvai plaukti. KLR vadovo teigimu, prie tų krantinių dar yra šiek tiek vietų ir naujiems klientams ten siūloma statyti laivus. Žinia, toje vietoje nėra to komforto, kad gali panorėjęs bet kada išplaukti.

SUSTABDYTAS. Smiltynės jachtklubo uoste vietų laivams irgi nebėra. Naujų sutarčių sudarymas sustabdytas nuo gegužės. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Paklaustas, ar toje vietoje saugu stovėti laiveliams, ar jų negali pasiekti vagys, KLR vadovas atsakė: „Esame pastatę vaizdo stebėjimo kameras ir matome, kas vyksta. Daugumos jachtklubų struktūra tokia: vienas vandens telkinys ir vienas arba du patekimai į uostelį. O mūsų vietos yra išmėtytos: jų yra ir Kruizinių laivų terminale, ir piliavietės teritorijoje, ir Danės upėje. Ir visoms toms vietoms reikalinga atskira priežiūra. Anose dviejose vietose yra fizinė apsauga, o Danės upėje - tik vaizdo stebėjimo kameros ir budėtojas.“

Išaugus rinkai, susidarė deficitas

Smiltynės jachtklubas, priklausomai nuo laivų dydžio, jų gali priimti 70-80. Pernai vasarą vien tik Lietuvos buriuotojai buvo užpildę apie 80 proc. visų vietų, visos žiemojimui skirtos vietos jachtklube buvo užimtos.

Smiltynės jachtklubo uosto vadovo Pauliaus Šniaukos manymu, pajūryje pramoginių laivų statymo galimybės jau išsemtos.

Ši problema atsirado maždaug prieš porą metų. „Vietų mažėjo, nes laivų skaičiaus augimo tempas per pastaruosius dvejus metus buvo didelis. Žmonės turi pinigų, perka naujus laivus, mažesnius parsigabena iš Skandinavijos, kur juos galima pigiau nusipirkti. Lietuviai sugeba įpirkti laivus ir nori su jais leisti laiką. Jau yra užaugusi jaunoji buriuotojų, gimusių nepriklausomoje Lietuvoje, karta. Todėl laivų statymo vietų skaičius turimuose uosteliuose yra gerokai sumažėjęs. Uostelių plėtros galimybės yra ribotos tiek teritorijų, tiek finansų, tiek valstybės požiūrio atžvilgiu. Natūralu, kad išaugus rinkai ir esant ribotai pasiūlai susidarė deficitas“, - teigė P. Šniauka.

Plėstis artimiausiu metu neketina

Pasak P. Šniaukos, laivų vietų skaičius šiuo metu jachtklube labai ribotas. Paprastai vasaros sezono metu jame apsistodavo ir užsieniečių jachtos. Pastaruoju metu dėl pandemijos ir karantino užsieniečių jachtklube nėra, išskyrus vieną ilgametį klientą islandą.

Šiuo metu Smiltynės jachtklubas jau nebeturi vietų, kurias galėtų pasiūlyti laivams švartuoti. Naujų sutarčių sudarymas sustabdytas nuo gegužės. Žinoma, po kurio laiko vis atsiranda viena kita laisva vieta, bet jos reikia laukti eilėje. „Šiemet norinčiųjų laikyti laivus skaičiaus šoktelėjimas nėra kažkuo ypatingas, nors ir didesnis nei pernai. Ir 2020-aisiais buvo juntamas didesnis susidomėjimas rezervuoti vietas. Laivų skaičiaus didėjimas niekam nėra naujiena. Visi žinojo, kad taip bus, tik tai įvyko greičiau nei tikėtasi: ne per trejus, o per dvejus metus“, - sakė P. Šniauka.

Smiltynės jachtklubas turi du baseinus su 5 pontonais. Pasak vadovo, ateityje būtų galimybė įrengti trečią krantinę, tačiau nežinia, kiek tai būtų suderinama su dabartine Klaipėdos uosto plėtra.

„Suprojektuoti, pastatyti objektą ir jį įveiklinti reikėtų 2-4 metų darbo. Per vienerius metus nauja krantinė tikrai neatsirastų, nes reikia derinti įvairius klausimus ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ir su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija“, - teigė jachtklubo vadovas.

Ieškos galimybių Latvijoje

Bendros valstybinės vizijos dėl marinų plėtros Lietuvoje nematyti. Kalbų apie planuojamas marinas šalyje ne taip jau mažai: toks uostelis galėtų atsirasti ir buvusioje „Memelio miesto“ teritorijoje, Savivaldybė yra kalbėjusi apie laivų kapinių panaudojimą šiam tikslui, Uosto direkcija žada pastatyti mažųjų ir pramoginių laivų uostelį pietinėje uosto dalyje, už nebaigtos statyti valčių prieplaukos.

Tačiau planai planais, o gyvenimas eina savo vaga - šiandien Klaipėdoje trūksta vietų laiveliams statyti. "Pramoginių laivų stovėjimo vietų poreikis yra ir neišnyks, tik galbūt kiek sumažės nesant fizinių galimybių. Galbūt dalis buriuotojų ieškos vietų laivams Latvijoje. Jos milijoninis miestas Ryga šioje srityje yra daugiau pažengęs ir jachtų uostų plėtra ten visai kitokia.

Manau, įtampa šioje rinkoje bus mažiausiai dvejus trejus metus ir niekas nesikeis, nes klausimas labai sudėtingas.

Gal po kurio laiko susiformuos valstybės požiūris, gal problemą spręsti imsis privatus kapitalas. Reikia džiaugtis, kad laivų daugėja, o dėl marinų pasakysiu taip: yra paklausa, bus ir pasiūla. Kažkas tikrai susidomės šiuo verslu ir ką nors pasiūlys, nors tai nėra greitą grąžą generuojantis verslas. Bet artimiausiu metu buriuotojams nieko paguodžiančio pasakyti negaliu", - teigė P. Šniauka.

Estai stato, o lietuviai kalba

Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas N. Nasvytis sako, kad tiek burinių, tiek motorinių laivų daugėjimo tendencija stebima nuo pat nepriklausomybės atgavimo laikų.

"Buvo visiškai aišku, kad neplėsdami infrastruktūros mes ateisime į tą tašką, kuriame esame šiandien - visi uosteliai perpildyti. Per 15 ar net 20 metų Lietuvoje neatsirado jokių papildomų vietų laivams laikyti, gal tik Pilies uostas šiek tiek prasiplėtė.

Estai pasinaudoja europinėmis programomis ir pinigais ir per metus pastato po dvi naujas arba suremontuoja senas marinas. Mes praleidome labai svarbų momentą, kai galėjome gauti europinę paramą, skirtą infrastruktūros plėtrai.

Estai ta situacija pasinaudojo fantastiškai. Jie suvokia savo jūrinės valstybės statusą ir veikia, o pas mus tik kalbama. Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, jeigu ne laivas „Independence“, būtų atsiradusi didelė marina, į kurią būtų buvę perkelti motorlaiviai ir mažesnės jachtos. Ji būtų „nukrovusi“ judėjimą uoste. Tiems, kurie nenori plaukti į jūrą, o mažesnėmis jachtomis ar motorlaiviais keliauja į marias, nebūtų reikėję plaukti per visą uostą.

Pasikeitus valdžiai su Uosto direkcija bendravome, ji judina tą klausimą, bet jos marinos masteliai jau yra pasikeitę. Tačiau problemos tas vienas uostelis irgi neišspręs, - kalbėjo LBS prezidentas. - Norėta kažką daryti Juodkrantėje, net projektai parengti, plėsti Nidos uostelį, netgi Pervalkoje įrengti uostelį prie botelių, jau nekalbant apie tokias grandiozines idėjas kaip Šventosios uosto atstatymas, bet taip ir nebuvo nieko padaryta. Bandėme varpais skambinti įvairiose instancijose. Neringos savivaldybė parodo iniciatyvą, tada viena gamtosaugininkė pasako savo istorinę frazę, kad stiebai - „vizualinė tarša“, ir nieko nevyksta."

Lietuva daug praras

LBS prezidento teigimu, jeigu bus pasinaudota vienu iš problemos sprendimo būdų ir lietuviai pradės laikyti jachtas Latvijoje ar Estijoje, kasmet menkės Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdis ir ji praras daug pinigų. Buriuotojai, užuot mūsų šalyje palikę pinigus už laivų laikymą, už jachtų remontą, paliks juos kitose šalyse.

„Klaipėdos pilies uosto veikla verslo požiūriu didelio pelno neduoda, nors rezultatas ir nėra neigiamas. Tai lemia tam tikras sezoniškumas. Žiemą mūsų pajamos gerokai sumažėja, o laivus vis tiek reikia prižiūrėti, kiekvienais metais remontuoti pontonus. Prižiūrimos ir atnaujinamos įvairios sistemos. Pernai atnaujinome vaizdo stebėjimo sistemas“, - teigė KLR vadovas A. Butkus.

„Vertinant tiesioginę marinų veiklą, jos nuostolingos. Investicijos į jas gana didelės, o iš nedidelių jachtų kažkiek mokesčių nesurinksi. Tačiau marinose susikuria visa paslaugų sistema: kažkas tvarko bures, kažkas remontuoja laivus. Estai įrengia net aikšteles, kuriose žiemą laikomos suomių jachtos. Kitose marinose, kurios turi daugiau pinigų, pastatomi elingai. Todėl pas estus savo laivus žiemai palieka ir suomiai, ir švedai. Taip estai uždirba pinigų, o pas mus visa tai nevyksta. Pas mus prasideda priešingas procesas: nebėra vietų, tad lietuviai savo laivus laikys kitose šalyse“, - kalbėjo N. Nasvytis

Pasak jo, buriuotojų pasiekimais mūsų šalis negalėtų skųstis, tačiau kai susiduriama su sprendimais, kurie nuo buriuotojų nepriklauso, Lietuva mentaliteto atžvilgiu vis tiek lieka artojų žeme.

 

Lietuvos vidaus vandenų laivų registre 2018 metais įregistruota: • 845 pramoginiai laivai; • 29 burinės jachtos. 2019 metais: • 873 pramoginiai laivai; • 41 burinė jachta. 2020 metais: • 1 167 pramoginiai laivai; • 34 burinės jachtos.

Raktažodžiai
Merui dzin
kas atsako , 2021-06-04 14:33
ar mes tikrai jūrinė valstybė
pradedu abejoti, 2021-06-01 13:54
ai,papuskit jus man i duda.
meras, 2021-05-31 03:26
Sidebar placeholder