Reikalavimas stividoriams turėti inžinerinį išsilavinimą kelia problemų

Reikalaujama, kad stividoriai Klaipėdos uoste turėtų aukštąjį inžinerinį išsilavinimą. Bėda ta, kad rinkoje tokių specialistų dar nėra. Baigę Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą uosto specialistai gali vadovauti įmonėms, o krovėjams, pasirodo, - ne.

Per neseniai vykusį nuotolinį Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos ir didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų personalo vadovų susitikimą su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro atstovais aptarta stividorių problema.

Stividorius, tik itin supaprastinus, būtų galima sakyti, yra dokininkų bridadininkas. Jis yra atsakingas už krovinių pakėlimo darbų organizavimą, kitaip sakant, dokininkų meistras.

LAJM tokių specialistų neruošia

Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Rimos Mickienės, naujame darbo su kėlimo mašinomis organizatoriaus kvalifikacijos modulyje yra reikalavimas turėti aukštąjį inžinerinį išsilavinimą.

„Šiuo metu mes jau esame paruošę daugiau nei 600 būsimųjų stividorių. Taip išeina, kad jie gali būti įmonės vadovais, dirbti terminaluose, o krovikų brigadininkais būti negali.

Suprantu, atsirado jūrų inžinerijos poreikis, tačiau kol mes tokius specialistus paruošime, praeis mažiausiai dveji metai“, - tikina LAJM direktoriaus pavaduotoja.

Situacija mažų mažiausia keista. Taip išeina, kad koks nors, sakykime, bioinžinierius gali dirbti krovos darbų organizatoriumi, o tas žmogus, kuris studijavo, mokėsi pagal specializuotą studijų programą krovos darbų organizavimo - ne.

Pasak R. Mickienės, dabar bandoma taisyti tokią absurdišką situaciją, bet reikės kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir t. t. Tai gana ilgas procesas, o stividorių uoste ir taip jau trūksta.

Reikia išgryninti sąvoką

Jūrų krovos kompanijoje „Bega“, Komunikacijos ir informacijos grupės vadovo Gedimino Gudavičiaus teigimu, tokios problemos nėra. "Mes žinome, kad ji egzistuoja.

Bet pas mus tas pareigas einantys žmonės turi pažymėjimus, kad gali valdyti kranus, dėl to mes tos problemos neturime. Girdėjau, kad ją uoste bandoma spręsti.

Greičiausiai problema kilo dėl žodžių žaismo. Valdyti kraną turi ne inžinierius, jis gali kraną sukurti. Reikia išsigryninti inžinieriaus sąvoką ir tai bus padaryta.

Manau, Jūreivystės mokykla galės ruošti tokius žmones, kurie ją baigę galės gauti minėtus pažymėjimus, reikalingus norint būti pamainos vadovu, stividoriumi ir pan.

Suprantama, tam reikės kažkiek laiko. Panašu, kad ateityje tos problemos neliks ir mes su ja nesusidursime", - sakė G. Gudavičius.

Ieškoti tų, kurių nėra rinkoje?

LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška sakė, kad bendrovė kreipėsi į Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociaciją, prašydama surinkti visą informaciją apie problemą, kuri kyla visose uosto krovos įmonėse.

Jose žmonės daugybę metų dirba stividoriais, bet dabar nebeatitinka naujų reikalavimų arba jų turimų pažymėjimų galiojimo laikas eina į pabaigą.

„Įsigalioja nauji reikalavimai, bet niekas tokių specialistų paruošti negali. Vadinasi, turi atleisti žmones iš darbo ir ieškoti tų, kurių nėra rinkoje? Dabar laukiame, kol asociacija suformuluos problemą, ir kreipsimės į Susisiekimo ministeriją, kad reikalautų, jog Klaipėdos uostui būtų padarytos išimtys“, - sakė R. Juška.

Pasak jo, bėda ta, kad iš tų inžinerinės pakraipos specialistų, kuriuos rengia aukštosios mokyklos, labai mažai ateina dirbti į uostą. Daugiausia jame dirba tie žmonės, kurie yra baigę vadybą, uosto valdymą.

Jie priimami talmanais ir iš jų stengiamasi užauginti stividorius. Pasak R. Juškos, vykdant naujus reikalavimus talmanai nebeturės perspektyvos augti, kadangi neturės techninio inžinerinio išsilavinimo.

"Stividorius turi turėti tam tikrus pažymėjimus: ir priešgaisrinės saugos, ir darbų saugos vadovo pažymėjimą, ir darbui su pavojingais įrenginiais, kai vyksta krovinių kilnojimas kranais. O dabar dar atsiranda išsilavinimo reikalavimas.

Tokių specialistų galima tikėtis geriausiu atveju po kokių penkerių metų. Problema sudaryta lygioje vietoje. Buvo viena tvarka: mes turėjome mokymo centrų išduotus pažymėjimus. Dabar nauja tvarka.

Per tuos pačius mokymo centrus nebegalime gauti naujų pažymėjimų naujai priimamiems žmonėms. Problema egzistuoja ir kol kas nežinau, kaip ji turi būti sprendžiama.

Trisdešimt metų dirbame ir šioje srityje nebuvo problemos. Nauji sprendimai žlugdo iki šiol egzistavusią tvarką„, - sako “Smeltės" vadovas.

Išsiuntė raštą ministerijai

Lietuvos jūrų kovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika informavo, jog asociacija išsiuntė raštą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl sudėtingos situacijos krovos kompanijoms, norint sukomplektuoti specialistus darbui kompanijose pagal naujus 2022-aisiais galioti pradėjusius reikalavimus.

Pasak jo, krovos darbų organizatoriams pakaktų aukštojo išsilavinimo, o kitus praktinius dalykus gali išmokyti įmonė. Vis tiek visi žmonės, kurie ateina dirbti į įmonę, turi adaptuotis, yra mokomi specifinių dalykų, nes kiekviena kompanija turi savo įrangą ir specifinius reikalavimus.

"Kol kas šiuo klausimu diskutuojame. Tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų prašymą pakeisti reikalavimus darbų kėlimo kranais organizatoriams. Manome, kad užtektų jų švelnesnių. Situacija su darbuotojais, turinčiais aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, rinkoje yra gana sudėtinga. Rasti tokių specialistų nėra paprasta.

Krovos darbų ir pakėlimo kranais organizavimas nėra grynai inžinerinis darbas. Tik viena jo dalis yra pakėlimo kranais organizavimas, o didžioji dalis ir pagrindinė funkcija - darbų organizavimas, darbų vykdymo kontrolė ir t. t.

Tai nėra inžinerinė funkcija, stividoriai nėra inžinieriai. Savo rašte ministerijai bandėme išaiškinti jų funkcijas.

Stividoriai uoste yra vieni iš svarbesnių darbuotojų. Nėra taip, kad priėmus žmogų jis greitai gali pradėti dirbti savarankiškai kaip stividorius. Reikalinga patirtis. Mes tuos žmones mokome, jie pradeda savo karjerą nuo žemesnių laiptelių", - teigia asociacijos prezidentas.