Šarūnas Vaitkus: Šventojoje prasideda permainos - uostas atveria naują savo istorijos puslapį

Per artimiausius dvejus metus numatyta statyti molus, krantines, gilinti akvatoriją bei įrengti būtinąją infrastruktūrą, kuri sudarys sąlygas moderniam uostui, jūriniam turizmui, žvejybai ir kitoms veikloms vystytis.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalino tokio turinio informacija:

Šventosios uostas sugrįžta. Prasideda naujas jo istorijos etapas

Kartais didžiausi darbai prasideda nuo svajonės, kuria tiki tik keli žmonės.

Kai 2011 metais tapau Palangos meru, turėjau svajonę – prikelti iš pelenų dešimtmetį apleistą ir sudegusį Palangos kurhauzą.

Tuomet netrūko skeptikų, kurie sakė, kad tai neįmanoma. Tačiau šiandien Kurhauzas yra viena gražiausių Palangos kultūros erdvių ir gyvas įrodymas, kad tikėjimas bei atkaklus darbas gali paversti svajones realybe.

Vėliau sekė koncertų salė, sporto arena, baseinas, Gintaro muziejaus ir Kurorto muziejaus restauravimas, Palangos aplinkkelis bei daugybė jau nebesuskaičiuojamų kitų projektų, kurie šiandien tapo neatsiejama Palangos sėkmės istorijos dalimi. 

Kiekvieną kartą atsirasdavo sakančių, kad nepavyks. Tačiau kiekvieną kartą su savo komanda įrodydavome priešingai.

Vis dėlto širdyje visada nešiojausi dar vieną, bene didžiausią svajonę, kuri pripažinsiu ir man pačiam atrodė sunkiai įgyvendinama. Kaip Palangoje gimęs ir užaugęs žmogus, visada tikėjau, kad vieną dieną atgims ir Šventosios uostas. 

Kai 2018 metais valstybei patikėjus jo valdymą savivaldybei pradėjome šį kelią, daugelis vėl netikėjo. Buvo sakoma, kad tai avantiūra, kad savivaldybė tokio projekto neįgyvendins ir tai neįmanoma. 

Tačiau šiandien galiu pasakyti – nėra neįmanomų dalykų, jei turi tikslą, tiki tuo, ką darai, turi patikimą ir kompetetingą komandą, administracijos darbuotojus ir atkakliai judi pirmyn.

Pirmadienį  žengėme istorinį žingsnį atkuriant Šventosios jūrų uostą : pasirašyta svarbiausio uosto rekonstrukcijos etapo rangos darbų sutartis – bus statomi molai jūroje, krantinės, gilinama akvatorija. 

Tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“ įgyvendins projektą, kurio laukė ne viena Lietuvos žmonių karta.
Šventosios jūrų uosto atkūrimas yra reikšmingas ne tik Palangai ar mūsų pajūriui. 

Tai svarbus projektas visai Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Daugelį metų brandinta vizija pagaliau pereina į aktyvių statybų etapą – bus sukurta bazinė infrastruktūra, be kurios modernus uostas negalėtų funkcionuoti.

Pagal projektą bus pastatyti du nauji išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinio molo ilgis sieks 647,5 metro, šiaurinio – 402,5 metro. Hidrotechniniai statiniai bus statomi naudojant akmens riedulius, gelžbetonio bei metalo konstrukcijas.

Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, kurių ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro. 

Taip pat palei visą pietinį molą bus įrengta 9 metrų pločio promenada, kuria galės naudotis pėstieji ir uosto lankytojai. 

Tai taps nauja traukos vieta tiek palangiškiams ir šventojiškiams, tiek miesto svečiams.

Uosto akvatorijoje bus įrengtos ilgalaikio švartavimo vietos mažiesiems laivams ir jachtoms, sudarant sąlygas marinų plėtrai bei aktyvesniam jūrinio ir pakrančių turizmo vystymui. 

Atkurtu uostu naudosis pramoginiai laivai, jachtos, žvejai, valstybės institucijos ir Lietuvos kariuomenė.

Svarbi projekto dalis – akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo darbai. Ties uosto vartais numatytas 6 metrų gylis, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrų gylis. 

Tai leis saugiai priimti žvejybinius ir pramoginius laivus, jachtas, o ateityje – ir pakrančių apsaugos, gelbėjimo bei kitus specialiosios paskirties laivus.

Siekiant sumažinti smėlio patekimą į uostą ir užtikrinti stabilų įplaukos funkcionavimą, bus pastatyta ir 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė. 

Rangos darbų metu taip pat bus įrengta visa būtinoji infrastruktūra – švartavimo įranga, elektros ir vandens tiekimo kolonėlės laivams, apšvietimo sistemos, inžineriniai tinklai bei kita uosto veiklai reikalinga infrastruktūra.

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau įrengiamos krantinės, povandeninė atraminė sienutė bei vykdomi akvatorijos gilinimo darbai, o paskutiniame etape bus įrengiami inžineriniai tinklai ir kita aptarnavimo infrastruktūra.

Ne mažiau svarbi ir aplinkosauginė šio projekto nauda. Šiaurinis molas atliks krantosauginę funkciją – padės sulaikyti smėlio sąnašas ir užtikrins stabilesnį uosto funkcionavimą. 

Sukauptas smėlis ateityje galės būti naudojamas Palangos paplūdimiams papildyti ir mūsų krantų apsaugai.

Pasirašytos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis. Visi darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Džiaugiuosi, kad šiandien galime kalbėti nebe apie planus, o apie realius darbus. Jau esame įgyvendinę vieną svarbų Šventosios uosto atkūrimo etapą – sukūrėme modernią žvejų infrastruktūrą. Šiuo metu taip pat baigiamas rengti regioninės buriavimo mokyklos techninis projektas, ir tikimės, kad dar šiais metais prasidės jos statybos darbai.

Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos Respublikos Vyriausybėms, Susisiekimo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, partneriams ir specialistams už konstruktyvų bendradarbiavimą. 

Šventosios jūrų uostas yra valstybės turtas, todėl šio projekto sėkmė yra bendras valstybės ir savivaldos darbo rezultatas.

Ačiū visiems, kurie dirba ties šiuo projektu, verčiame dar vieną svarbų puslapį link mūsų svajonės!