„Sijonuoti“ pasieniečių laivai - šimtai išgelbėtų gyvybių

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės laivai „Christina“ ir „Viesulas“ pirmiausia saugo valstybės sieną, bet labai svarbūs yra ir paieškos bei gelbėjimo darbai. 

Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vyriausiojo laivavedžio Mindaugo Markevičiaus manymu, abu pasieniečių laivai išgelbėjo per 300 žmonių.

Laivus ant oro pagalvės turi šiaurinės Europos šalys, pavyzdžiui, Estija, Švedija. Lenkija šiemet nusipirko du tokius pačius laivus, kokius turi ir Lietuvos pasieniečiai, taip pat pastatytus Anglijoje.

Anglai laivus ant oro pagalvės naudoja ne tiek žmonėms nuo ledo lyčių gelbėti, kiek dėl didelių potvynių ir atoslūgių atlikdami gelbėjimo darbus dumblinose vietovėse. Anglai yra pasaulyje vieni iš žymesnių tokių laivų statytojų.

Pavojingos ledo lytys

„Christina“ Lietuvos pasieniečiams tarnauja jau 24 metus. Saugiai plukdyti laivą užtenka dviejų įgulos narių, bet vykstant patruliuoti ir atlikti gelbėjimo darbus reikia 4 įgulos narių.

Laivų ant oro pagalvės dokuoti nereikia, bet kas 6 metus tenka nuimti laivo propelerį ir siųsti į gamyklą. Šiemet „Christinos“ propelerio remontas kainavo daugiau kaip 25 tūkst. eurų.

Abu pasieniečių laivai ant oro pagalvės naudoja dyzelinį kurą. „Christinos“ variklis pagamintas Vokietijoje ir yra 355 AG.

„Christina“ ir „Viesulas“ gali pervažiuoti iki 65 centimetrų storio kliūtį - ar rąstą, ar akmenį, ar iškilusią ledo lytį.

„Labiausiai laivams ant oro pagalvės pavojingos iškilusios ledo lytys. Jeigu gerai užšąla Kuršių marios, o paskui prasideda šioks toks atšilimas ir ledo lytys išsiklaipo, nepatyręs laivavedys gali jas kliudyti: nutraukti laivo troselį arba pažeisti segmentą. 

Dažniausiai mes stengiamės tokias kliūtis apvažiuoti, juokaujame, kad keliaujame labirintu“, - pasakojo M. Markevičius.

Abiejuose laivuose yra instaliuoti naujausi navigacijos prietaisai - turimos ir termovizorių kameros, ir naktinio matymo prietaisai, ir kt. 

Šie laivai gali išvystyti nemažą greitį ir pasivyti pažeidėją. Anksčiau, kai būdavo šaltos žiemos, „Christinai“ yra tekę vytis ir automobilį, ir keturratį.

Kajučių šiuose laivuose nėra. Yra trys darbo vietos: viena laivavedžiui, antra - stebėtojui, kuris stebi ir elektroninį jūrlapį, ir radarą, o trečia - prie kompiuterio. Jeigu vyksta gelbėjimo darbai, pajungiamas paieškos prožektorius. Jis galingas, apšviečia nemažą plotą. Laive du pareigūnai žvalgosi, kad kuo greičiau būtų pastebėtas į nelaimę patekęs žmogus.

Paprastai palaikomas ryšys su Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru. Dažniausiai jis prašo vykti į nelaimės vietą. 

Žmonės skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, šis perduoda informaciją Koordinavimo centrui, o pastarasis skirsto gelbėjimo pajėgas.

Seni žvejai kartais patys skambina tiesiai į pasieniečių užkardą. Pavyzdžiui, praneša, kad vėjas neša jų laivelį į Rusijos pusę. Tada pasieniečiai vyksta į pagalbą, bet apie tai praneša Koordinavimo centrui.

Nei „Christina“, nei „Viesulas“ buksyruoti laivelių negali, jie tik paima iš jų žmones. Gelbstima tik jų gyvybė, o laivas - ne.

„Christina“ pirkta per pusę su švedais

Kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė, 1992 metais atvyko švedai ir domėjosi, kuo galėtų padėti šaliai. 

Tuo metu ji neturėjo priemonių žiemą atlikti gelbėjimo darbus Kuršių mariose, tad švedai rekomendavo įsigyti laivą ant oro pagalvės.

Laivą „Christina“ Lietuvos pasieniečiai įsigijo iš anglų 2000 metais. Jis pastatytas laivų statykloje „Griffon“. Laivo pirkimu ir priėmimu rūpinosi tada diviziono vado pavaduotojo pareigas ėjęs Arūnas Bentas.

Tuometinis Lietuvos pasienio policijos departamentas buvo pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. 

Laivas kainavo 367 tūkst. svarų sterlingų (tuometinis kursas: 1 svaras sterlingų - 6,3 lito). Pusę laivo kainos sumokėjo švedai, pusę - lietuviai.

Visos šio projekto išlaidos kartu su įgulos apmokymu, atsarginėmis dalimis pirmiems ketveriems metams po laivo pastatymo ir kt.: lietuviai mokėjo 1 mln. 500 tūkst. litų, švedai - 2 mln. 620 tūkst. Švedijos kronų. Viso projekto kaina - apie 3 mln. litų.

Kadangi švedai mokėjo už įgulos mokymą, už atsargines dalis, jų prašymu Lietuvos pasieniečių laivas ant oro pagalvės buvo pavadintas Švedijos princesės vardu. 

Jis į Klaipėdą pargabentas 2000 metų vasarį, o jo krikštynos vyko tų pačių metų kovą Nidoje. Jose dalyvavo Švedijos karo atašė.

Ne tik plaukia vandeniu

Tuo metu, kai laivas „Christina“, galintis ne tik plaukti, bet ir „eiti“ ledu ar smėliu, pasirodė Klaipėdos uoste, neatrodė esąs technikos stebuklas, nes tokio tipo laivą jau turėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Laivas ant oro pagalvės gali plaukti vandeniu, “eiti" sueižėjusiu ir kietu ledu bei sausuma. Pas mus Kopgalyje jis stovi kaip automobilis ant trinkelių stovėjimo aikštelėje.

Taip judėti laivas gali dėl vadinamojo guminio sijono ir guminių segmentų. Jeigu būtų tik „sijonas“, tai jį suplėšius tektų remontuoti, o paskui keisti. 

O dabar yra taip padaryta, kad pažeistus segmentus galima pakeisti po vieną ir važiuoti toliau. 

Svarbiausia, kad laivo kelyje nebūtų didelių akmenų, kurie gali pažeisti laivą. Ant jų jis negali atsigulti", - pasakojo Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vyriausiasis laivavedys.

„Christinoje“ yra 120 keturių rūšių segmentų. Jeigu bus pažeisti kokie trys segmentai, tai laivas nelabai ir pajus.

„Christinos“ „sijonas“ buvo pakeistas 2023 metais. Jis kainavo 100 tūkst. eurų. Pasieniečiai juokauja, kad tai brangiausiai kainuojantis sijonas Lietuvoje.

„Christinoje“ yra 120 keturių rūšių segmentų. Jeigu bus pažeisti kokie trys segmentai, laivas nelabai ir pajus.

Pernai buvo atnaujinta ir visa navigacinė šio laivo įranga.

Neturi gylio apribojimų

Pasak M. Markevičiaus, anksčiau, kai būdavo šaltos žiemos, kai užšaldavo ledas Kuršių mariose, nukelti žvejus nuo atskilusių ledo lyčių tekdavo gana dažnai. 

Vienais metais per parą nuo ledo „Christinos“ įgula nukėlė 50 žmonių. Žinoma, vienu metu tiek priimti žmonių nedidelis laivas negali. 

Tai buvo padaryta plaukiant tris kartus. Daugiausia vienu metu į krantą „Christina“ yra pargabenusi 18 žmonių.

Šis laivas pritaikytas dirbti žiemą, bet esant reikalui naudojamas ir vasarą. Su juo labai patogu plaukioti Kuršių mariose, kurių daugelyje vietų yra seklu, nes jis neturi apribojimų dėl gylio.

Kai reikia, pasieniečiai su „Christina“ priplaukia prie laivelio, paima žmones iš jo ir tuojau pristato į sausumą, kur atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai.

„Mes išlipame į krantą per porą metrų nuo greitosios pagalbos automobilio ir iš karto atiduodame nukentėjusį žmogų medikams. Tai labai patogu. 

Žiemą mes vieninteliai galime gelbėti žmones ant ledo. Žinoma, gali atskristi ir kariškių sraigtasparnis, bet jeigu bus rūkas ar stipresnis vėjas, tai padaryti jam būtų sunku“, - pasakojo M. Markevičius.

„Viesulą“ perdavė direkcija

Laivas „Viesulas“ buvo pastatytas toje pačioje Anglijos laivų statykloje „Griffon“ kaip ir „Christina“, tik šiek tiek anksčiau - 1999 metais. Abu šie laivai yra tokie patys, tik „Christina“ šiek tiek modernesnė, nes statyta vėliau.

„Viesulas“ Uosto direkcijai kainavo apie 2 mln. litų. Jai jis tarnavo 9 metus, per tą laikotarpį juo buvo išgelbėta 11 žmonių.

„Viesulas“ Uosto direkcijai kainavo apie 2 mln. litų. Jai jis tarnavo 9 metus, per tą laikotarpį juo buvo išgelbėta 11 žmonių.

2008 metų pabaigoje Uosto direkcija laivą ant oro pagalvės „Viesulas“ perdavė pasieniečiams. 

Direkcija nuo 1991 metų buvo įpareigota atlikti paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose ir uosto akvatorijoje. 

Nuo 2009 m. sausio 1 d. už gelbėjimo darbus jūroje atsakingi tapo kariškiai, o Kuršių mariose - pasieniečiai. 

Kadangi Uosto direkcija liko atsakinga tik už gelbėjimo darbus uosto akvatorijoje, toks laivas kaip „Viesulas“ jai tapo nebereikalingas.

„Viesulą“ pasieniečiai modernizavo

M. Markevičiaus teigimu, „Viesulo“ komplektacija buvo prastesnė nei „Christinos“. Tad pasieniečiai tobulino jį tam išleisdami apie 0,5 mln. litų: buvo pakeistas jo fiksuoto žingsnio propeleris kintamojo žingsnio propeleriu, tokiu, kokį turi „Christina“. 

Mat fiksuoto žingsnio propelerį turintis laivas negali judėti atgal, tik į priekį, o kintamojo žingsnio propeleris leidžia jam judėti ir į priekį, ir atgal.

Plaukdami vandeniu laivai ant oro pagalvės gali pasiekti 35 mazgų (apie 60 km) greitį, o žiemą ant kieto ledo įsibėgėti iki 50 mazgų (96 km). 

„Įsibėgėti mes galime greitai, bet neturime stabdžių. Jeigu norėdami sustabdyti laivą propelerį pasuksime į atbulinę padėtį, bus labai ilgas stabdymo kelias. 

Norėdami greitai sustabdyti laivą mes apsisukame 180 laipsnių, laivas iš inercijos atbulas juda dar ta pačia kryptimi, o tada visu greičiu einame į priekį. 

Nuo judėjimo visu greičiu iki sustojimo stabdymo kelias yra apie 100 metrų“, - pasakojo vyriausiasis laivavedys.

Laivai patogūs dirbti mariose

Paklaustas, ar pasieniečiams ne per daug dviejų „sijonuotų“ laivų, M. Markevičius atsakė: "Labai gerai, kad turime tokius du laivus. Po žiemos sezono stengiamės kuo greičiau susitvarkyti juos, kad galėtumėme jais naudotis ir vasarą.

Žiemą „Christina“ dažniausiai stovi Nidoje ir saugo Lietuvos sieną su Rusijos Federacija, o „Viesulas“ - Kopgalyje. 

Jeigu reikėtų gelbėti uoste ar ties Juodkrante ant ledo įlūžusius žmones, vyktų „Viesulas“, o jeigu nelaimė vyktų arčiau Nidos, tada gelbėtų „Christina“. 

Jeigu ji sugenda, tada būna parplukdoma į Kopgalį, o į Nidą išsiunčiamas „Viesulas“.

Klausiamas, ar tada, kai šitie du laivai bus nurašyti, pasieniečiams reikėtų įsigyti kitus naujus laivus ant oro pagalvės, juo labiau kad dabar šaltų žiemų beveik nebėra, M. Markevičius atsakė: „Manau, kad reikėtų. 

Kas kad ledo nebėra. Būna vadinamasis ižas. Be to, daugelyje vietų Kuršių marios yra seklios, jose tokio tipo laivai yra labai reikalingi.“

Naujas toks laivas ant oro pagalvės, M. Markevičiaus teigimu, šiuo metu kainuoja apie 5 mln. eurų.

Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės ir redakcijos archyvo nuotr.