Į Klaipėdos uostą vien tik komercinių laivų per metus atplaukia 6,5-7 tūkst., ir dar šimtai dėl remonto. Po uostą plaukioja ir žvejų, ir pramoginiai, kt. laivai. Be abejo, visi jie daro tam tikrą poveikį aplinkai, kaip ir Uoste dirbančios krovos bendrovės. Uoste yra labai daug veiksnių, darančių įtaką aplinkai, todėl aplinkos monitoringas yra būtina sėkmingo verslo dalis.
Uosto direkcija, būdama valstybinės uosto žemės ir akvatorijos valdytoja, yra įpareigota stebėti, kaip dėl uosto veiklos kinta aplinka. „Tai mūsų prievolė, kurią atlikti įpareigoja Aplinkos monitoringo įstatymas, savotiška savikontrolės ir prevencinė priemonė“, - teigia Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Uoste yra įrengtos stotys, kurios matuoja bangų aukštį, srovių greitį, atliekami meteorologiniai, vandens lygio ir kt. matavimai. Pati Uosto direkcija monitoringo neatlieka, nes tyrimai privalo būti atliekami specializuotose sertifikuotose laboratorijose. Šiuo metu direkcija yra pasirašiusi sutartį su Darnaus vystymo institutu. Už monitoringo vykdymą per metus sumokama 150 tūkst. eurų.
Aplinkos stebėjimas vyksta visoje Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje: ir ties uosto vartais į jūrą, ir prie krantų žemyninėje dalyje nuo pat Melnragės iki Girulių ir toliau, ir jūrinėje dalyje Smiltynėje ir kt. Iš viso priskaičiuojami 38 taškai, kuriuose atliekami labai įvairūs tyrimai.
A. Latako teigimu, šiemet nuo trečio ketvirčio tyrimų skaičius bus padidintas ir aplinkos monitoringui skirta suma šiemet viršys 200 tūkst. eurų. Aplinkos monitoringo programa bus praplečiama tiriant papildomus cheminius elementus vandenyje, tokius kaip ftalatai, PFOS, fenoliai ir kt., numatyta papildoma nevietinių (invazinių) rūšių stebėsena.
Monitoringo rezultatus vertina aplinkosaugininkai
"Atliktų tyrimų ataskaita yra pateikiama ne tik mums, bet iš karto - ir Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA). Ši, atsižvelgdama į stebėjimų medžiagą, rengia įvairias rekomendacijas, įstatymo, taisyklių pakeitimus ir kt.
Negana to, dar daromas atskiras Baltijos jūros monitoringas, atliekamas valstybinis monitoringas Kuršių mariose. Mes nesame vieni patys, stebintys aplinką, yra visa sistema, kuri neleidžia daryti neleistinų dalykų", - sako A. Latakas.
Tyrimai labai įvairūs
„Nors sakoma, kad potvynių ir atoslūgių Baltijos jūroje nėra, tačiau vandens lygis labai skiriasi. Kartais iš marių atitekanti srovė būna labai didelė, vėjas vandenį bangomis nustumia į šiaurę ir uoste jo lieka mažiau. Mes nuolatos atliekame vandens lygio stebėjimus“, - aiškino Uosto direkcijos vadovas.
Vykdomas gramzdinamo grunto monitoringas. Nustatomas gilinant uostą iškasto grunto užterštumo lygis. Pirmo užterštumo lygio, t. y. švarus, smėlis plukdomas į pirmą sąvartą Baltijos jūroje, esančią už maždaug 10 km. Vidurinė sąvarta jūroje yra nuo uosto vartų apie 14-16 km, ten išgabenamas dumblinas gruntas, o į trečią, esančią už 25-30 km jūroje į pietus, vežamas labiau užterštas gruntas, bet ne tiek, kad keltų kokį nors pavojų.
Atliekama daugybė vandens tyrimų: imami vandens mėginiai ir nustatoma, kokių medžiagų jame yra; dugno nuosėdų tyrimai, aiškinamasi, kokie cheminiai elementai nusėda dugne; atliekamas ir biotos (žuvų ir makrozoobentoso, kuriuo apauga bujos, krantinės ir t. t.) tyrimas.
Labai didelę tyrimų dalį sudaro krantų monitoringas, t. y. stebima, kaip keičiasi krantai paplūdimiuose, kopų šlaitai prie marių, stebėsena atliekama ir ties Olando Kepure ir kt.
Atliekamas stebėjimas ir pačioje uosto teritorijoje, buvusiame Jūrų perkėlos terminale, esančiame Smeltės botaniniame draustinyje, kuriame auga augalai, įtraukti į Raudonąją knygą, t. y. trispalvis astras, druskinis vikšris ir pajūrinė pienažolė. Atliekant bandymą dalis tų augalų buvo perkelti į Smiltynę, į Kopgalį. Paaiškėjo, kad jie gali augti ir ten.
Tyrimų atliekama labai daug. Visus juos apžvelgti viename laikraščio straipsnyje gana sunku.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą