Kovo 4 dieną Europos Komisijos pristatyta strategija laikoma svarbiu ES siekio stiprinti strateginę autonomiją ir ekonominį atsparumą elementu. Dokumente pabrėžiama, kad jūrų uostai yra strateginė infrastruktūra, kuriai būtinos nuoseklios investicijos į tiekimo saugumą, energetikos transformaciją ir karinį mobilumą.
Pasak asociacijos, tai svarbus žingsnis stiprinant Europos uostų sektoriaus atsparumą, saugumą ir konkurencingumą.
Briuselyje posėdžiavusi privačių uostų terminalų operatorių federacija (FEPORT), kurios nare yra ir LJKKA, taip pat akcentavo svarbų privačių terminalų vaidmenį. Būtent jie investuoja privačias lėšas į infrastruktūrą ir taip prisideda prie Europos uostų konkurencingumo stiprinimo.
LJKKA prezidentas Laimonas Rimkus teigia, kad naujoji Europos Sąjungos uostų strategija yra labai svarbi žinia ir Klaipėdos uostui.
„Europos Sąjunga aiškiai patvirtino, kad uostai yra strateginiai objektai. Todėl būtina užtikrinti, kad vadinamasis „žaliasis“ koridorius veiktų tiek valstybei vystant uostų infrastruktūrą, tiek privačioms kompanijoms plėtojant suprastruktūrą“, – sako Laimonas Rimkus.
Anot jo, aiški ES pozicija dėl uostų vystymo siunčia signalą, kad uostuose vykdomiems projektams – tiek valstybiniams, tiek privatiems – bus skiriamas didesnis dėmesys, o biurokratinės kliūtys turėtų mažėti.
Laimonas Rimkus
„Projektai turėtų būti įgyvendinami greičiau ir sklandžiau. Taip pat turime diskutuoti ir dėl projektų finansavimo. Iki šiol Lietuvoje buvo patvirtintas modelis, kad ES investicijos skiriamos tik valstybinei uosto infrastruktūrai, tačiau privati suprastruktūra yra ne mažiau svarbi. Ją vystantys terminalai taip pat turi būti skatinami“, – teigia 12 Klaipėdos uosto krovos įmonių vienijančios asociacijos prezidentas.
Pastaraisiais metais privačių terminalų operatoriams tenka vis daugiau papildomų pareigų. Jie vis dažniau kviečiami prisidėti prie saugumo infrastruktūros finansavimo, investuoti į krovinių skenavimo įrangą kovai su narkotikų kontrabanda, kibernetinio saugumo sistemas, krantinių elektrifikavimą bei geležinkelio jungtis.
Todėl, anot sektoriaus atstovų, būtina užtikrinti stabilią ir subalansuotą reguliacinę aplinką, kuri skatintų ilgalaikes investicijas. Svarbus ir didesnis aiškumas dėl valstybės pagalbos taisyklių, uostų infrastruktūros finansavimo bei multimodalinio transporto jungčių, jungiančių jūrų uostus su geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais.
Kita vertus, pabrėžiama, kad didėjantys reguliacinės atitikties kaštai ir ilgos leidimų išdavimo procedūros gali mažinti ES uostų konkurencingumą. Europos uostai konkuruoja ne tik tarpusavyje bendrojoje rinkoje, bet ir su ne ES šalių uostais.
LJKKA ir FEPORT tikisi tolesnio konstruktyvaus bendradarbiavimo su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir ES valstybėmis narėmis, kad strategijoje numatyti prioritetai būtų paversti konkrečiais sprendimais, stiprinančiais Europos jūrų ir logistikos sektorių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą