Ar Rygos košmaras sugrįžta: serijinis žudikas, sukrėtęs visą Latviją, veržiasi į laisvę

Šiandien, 2026 m. vasarį, diskusijos apie jį atsinaujino neatsitiktinai: artėja terminas, kai vienas žiauriausių šalies nusikaltėlių gali paprašyti laisvės bilieto.

Iš pasiturinčios šeimos – į kriminalinę bedugnę

Kasparo Petrovo istorija griauna visus stereotipus apie asocialią aplinką. 

Gimęs 1978 m. Liepojos rajone, jis augo inteligentų šeimoje – tėvai buvo gerbiami medikai, namuose nieko netrūko. 

Tačiau Kasparas pasirinko kitą kelią. Nuo mažens pasižymėjęs elgesio problemomis, alkoholio vartojimu ir konfliktais, sulaukęs pilnametystės jis atsidūrė Rygoje, kur tapo benamiu.

Pirmasis jo „kriminalinis krikštas“ buvo graudžiai simboliškas: lygtinė bausmė už 80 rublių ir gabalą rūkytos žuvies. Tačiau vagystės greitai peraugo į kai ką kur kas baisesnio.

„Dujų tarnybos“ inspektorius su rankšluosčiu rankose

2000–2003 m. Ryga tapo Petrovo medžioklės plotu. Jo braižas buvo ciniškas ir šaltakraujiškai apskaičiuotas.

Aukų atranka: Jis stebėdavo senutes viešose vietose, lydėdavo jas iki namų.

Apgaulė: Prisistatydavo dujų tarnybos darbuotoju. Patekęs į vidų, užpuldavo nieko neįtariančias senyvas moteris iš nugaros.

Metodas: Smaugdavo aukas rankšluosčiu ar bet kokiu po ranka pasitaikiusiu audiniu, tada paguldydavo į lovą, kad mirtis atrodytų natūrali.

Grobis: Iš butų nešdavo viską – nuo grynųjų pinigų iki papuošalų. Iš viso jam pavyko „uždirbti“ apie 18 tūkst. latų.

Dėl aukų garbaus amžiaus policija ilgą laiką neįžvelgė serijinio žudiko pėdsakų, manydama, kad pensininkės mirė dėl sveikatos problemų. Tik vėliau, atlikus ekshumacijas, paaiškėjo kraupi tiesa.

Teismas ir nuosprendis: Latvijos „Čikatilo“

2005 m. teismo procesas tapo tarptautine sensacija. Nors Petrovas buvo pripažintas pakaltinamu, jis gynėsi teigdamas, kad „tik norėjo apiplėšti, o ne žudyti“. 

Teismas juo nepatikėjo: įrodyta mažiausiai 13 nužudymų, nors nukentėjusiųjų sąraše buvo net 38 pavardės. 

Vyriausiai jo aukai buvo 91-eri. Verdiktas – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

© Kasparas Petrovas / press.lv nuotr.

2028-ųjų laukimas: laisvė ar amžinas kalėjimas?

Šiuo metu Daugavpilio kalėjime bausmę atliekantis Petrovas pradėjo ruošti dirvą sugrįžimui. Pagal Latvijos įstatymus, nuteistieji iki gyvos galvos po 25 metų gali prašyti lygtinio paleidimo.

Petrovui ši data – 2028-ieji.

Neseniai jis išsiuntė viešą atsiprašymo laišką aukų artimiesiems ir savo šeimai. 

Žudikas teigia besigailintis ir prisipažįsta, kad aukos jį persekioja sapnuose. Visuomenėje tai sukėlė audrą: ar nuoširdi atgaila gali atpirkti 13 gyvybių? 

O gal tai tik gudrus manipuliatoriaus ėjimas, siekiant sušvelninti kalėjimo administracijos nuomonę prieš lemiamą komisijos posėdį?