Buvęs pareigūnas atskleidė planuotą išpuolį: milijonieriaus sūnui turėjo pakišti narkotikų

„Kurpiamas klastingas išpuolis“, – paslaptingai ištarė šaltinis, kai pirmą kartą susitikome praėjusiais metais.

Prieš tai jis atsiuntė elektroninį laišką ir užsiminė Marijampolėje tvarkantis reikalus, susijusius su žinomo verslininko, mecenato R.Karpavičiaus valdytomis įmonėmis.

Po sunkios smegenų ligos miręs 61 metų turtuolis paliko apie 120 milijonų eurų vertės palikimą, kurio didžiąją dalį sudaro įmonės Lietuvoje ir užsienyje.

Laiško autorius rašė, kad jį sukrėtė „Lietuvos ryte“ publikuoti mano žurnalistiniai tyrimai apie Tenerifėje ir Lietuvoje užvirusią kovą dėl R.Karpavičiaus palikimo.

Šaltinis tvirtino, kad gali suteikti daugiau svarbios informacijos, nes iš arti mato, kaip esą švaistomas milijonieriaus paliktas turtas, nors teismas yra uždraudęs išduoti palikimo teisės liudijimą.

„Jeigu būtų užtikrintas mano slaptumas, galėtume kurią dieną susitikti akis į akį“, – pažadėjo laiško autorius.

Vykdama į susitikimą aš svarsčiau, ar jo ketinimai tikrai geri, ar tai nėra koks provokatorius.

Mat narpliodama šį šimto milijonų detektyvą, kuris vadinamas amžiaus afera, sutikau ne tik patikimų šaltinių, liudytojų.

Pasitaikė ir apsišaukėlių, baugintojų, šniukštinėtojų, kurie bandė įpiršti ir melagingų žinių, suklaidinti arba įbauginti turėdami savanaudiškų tikslų.

Kai atvykau į sutartą susitikimo vietą, kavinėje nuo staliuko pakilo vidutinio amžiaus vyras. Susipažinome.

Pasakęs pavardę jis prisistatė kaip buvęs ikiteisminių tyrimų institucijos pareigūnas.

Paklaustas, kodėl pasitraukė iš tarnybos, pašnekovas paaiškino, kad vienas augina vaiką, pragyventi iš pareigūno algos sunku. Vyras neslėpė, kad jo kelyje būta ir paklydimų.

Šaltinis pasakojo, kad vienoje R.Karpavičiui priklausiusių įmonių yra įdarbintas buvęs aukštas pareigūnas, kuris per įtakingas pažintis esą siekia prigesinti bylas, renka informaciją apie reikalingus asmenis.

Vyras užsiminė, kad jam tenka nemažai bendrauti ir su mirusio milijonieriaus broliu Henriku Karpavičiumi, kuris yra paskirtas laikinuoju verslo administratoriumi.

Taip šaltinis sužinojo ir apie dar vieno testamento sudarymo aplinkybes.

„R.Karpavičius galėjo būti nuteiktas prieš sūnų Roką Karpį, kuris turėjo tapti pagrindiniu paveldėtoju. Prieš smegenų naviko šalinimo operaciją buvo surašytas testamentas verslininko brolio H.Karpavičiaus naudai. Henrikas turi kozirį tam atvejui, jei užginčytas testamentas teisme bus pripažintas negaliojančiu“, – kalbėjo šaltinis.

Informacija vėliau pasitvirtino: toks testamentas iš tiesų buvo sudarytas 2018 metų lapkritį Kaune. Tame dokumente nėra kaunietės Aistės Grybauskienės pavardės – ji atsirado vėlesniame, taip pat Kaune patvirtintame testamente.

Užsiminė apie išpuolį

Pirmas pokalbis su buvusiu pareigūnu užtruko – jis pažėrė skandalingos informacijos.

„Šioje istorijoje veikia nemažai įtakingų asmenų – buvę ir esami pareigūnai, šešėlinio pasaulio atstovai. Žmonės sekami, apie juos renkama informacija. Nors R.Karpavičiaus turtui uždėtos apsaugos priemonės, jį jau siekiama parduoti, grobstyti“, – tvirtino pašnekovas.

Vyras svarstė, kad surasti tiesą bus sunku, nes visi šios palikimo istorijos dalyviai situaciją aiškina iš savo varpinės, kaip kiekvienam naudingiau.

Šaltinis tada užsiminė ir apie planuojamą išpuolį prieš R.Karpavičiaus sūnų R.Karpį. Tačiau buvęs teisėsaugininkas prašė apie tai kurį laiką neskelbti ir pažadėjo suteikti daugiau informacijos.

Paklausiau, ar uždelsus nenukentės žmonės? Pašnekovas patikino, kad išpuoliui bus užkirstas kelias. Tuomet dar nežinojau, koks vaidmuo skirtas jam.

Tai paaiškėjo tik neseniai, kai mes vėl susitikome.

Tartasi ir dėl užmokesčio

– Kokiomis aplinkybėmis vyko pokalbiai apie R.Karpavičiaus sūnų, kuris yra užginčijęs įtartinomis aplinkybėmis sudarytą tėvo testamentą?

– Praėjusių metų vasario 19 dieną Lukšių pieninės Jurbarko skyriuje vyko susitikimas su verslininkais iš užsienio. Į tą susitikimą buvau pakviestas ir aš.

Buvo aptariami tam tikri sandoriai. Susitikimas užtruko iki vėlyvo vakaro. Apie 18 valandą mes padarėme pertrauką. Svečiai iš užsienio išėjo į lauką atsikvėpti.

Tuo metu mane į koridorių pasikvietė H.Karpavičius. Jis paklausė, gal aš žinau, kaip būtų galima nutildyti Roką, kas galėtų tai padaryti – jam pakišti narkotikų.

Dar pridūrė, kad Rokas jau yra už tai sėdėjęs.

Man tas reikalas iš pat pradžių pasirodė įtartinas, bet pažadėjau paklausinėti ir pranešti.

– Kaip įvykiai klostėsi vėliau, ar apie tai dar teko kalbėtis?

– Kitas susitikimas su potencialiais verslo partneriais įvyko praėjusių metų vasario 25 dieną. Tada H.Karpavičius manęs vėl paklausė apie tai. Jis man priminė, kad turiu užduotį, namų darbus, kuriuos turiu padaryti iki kovo 1 dienos.

Susitikau su pažįstamu iš Šiaulių. Tas žmogus praeityje buvo susijęs su tam tikromis grupuotėmis. Paklausiau, ar būtų tokia galimybė ir kiek tai galėtų kainuoti.

Tas žmogus man patarė į tai nesivelti ir pridūrė, kad tokie dalykai brangiai kainuotų.

Praėjusių metų kovo 1-ąją, sekmadienį, vienoje Šiaulių kavinėje susitikau su H.Karpavičiumi. Jam ir išdėsčiau viską, ką sužinojau, – kad toks išpuolis brangiai kainuotų, penkių tūkstančių neužtektų.

– Jūs kalbate apie užmokestį? Iš kur atsirado tokia suma?

– Henrikas manęs buvo paklausęs, ar aš įtilpčiau į 5 tūkstančius eurų. Pasakiau jam, kad reikėtų mažiausiai 20–25 tūkstančių eurų. Tačiau paaiškinau, kad geriau į tai iš viso nesivelti.

Jis atsakė, kad tas klausimas atidedamas vėlesniam laikui.

Kelia galvos skausmą

– Kokiu būdu minėtas išpuolis galėjo būti surengtas?

– Narkotikai galėjo būti pakišti į automobilį. O tada būtų imituotas eismo įvykis.

– Ar mirusio milijonieriaus brolis jums paaiškino, kam to reikia?

– H.Karpavičius man sakė, kad dėl savo sūnėno Roko turi didelį galvos skausmą, nes jis užginčijo testamentą, kelia bylas, kaišioja pagalius į ratus. Henrikas norėjo, kad jo sūnėnas nustotų bylinėtis, atsiimtų pareiškimus.

Roką, kuris pretenduoja į tėvo palikimą, matyt, norėta sukompromituoti – parodyti, kad jis nepasikeitė ir toliau užsiima negražiais darbais.

Jei išpuolis būtų pavykęs, ta situacija teisme galėjo būti pateikta kaip įrodymas, kodėl tėvas iš sūnaus atėmė paveldėjimo teisę, o palikimą atidavė broliui ir antrai žmonai.

Mačiau, kad H.Karpavičių erzino ne tik sūnėno pateiktas civilinis ieškinys, bet ir jūsų atliekami žurnalistiniai tyrimai, į viešumą vienas po kito traukiami skandalingi faktai.

H.Karpavičius paprašė manęs jo vardu surašyti pareiškimą tuomečiam Generalinės prokuratūros vadovui Evaldui Pašiliui.

Tame pareiškime buvo prašoma prieš jus, kaip žurnalistę, atlikti procesinius veiksmus.

Buvo siekiama prokurorų rankomis išsiaiškinti, kaip jūs renkate informaciją straipsniams – iš kur gaunate duomenų, su kuo susitinkate.

Pasitelkus generalinį prokurorą buvo siekiama jus apkaltinti, išgąsdinti, kad daugiau neberašytumėte tyrimų.

Prisipažįstu: aš surašiau tokį pareiškimą ir atidaviau jį H.Karpavičiui į rankas. Tik nežinau, ar jis jį įteikė generaliniam prokurorui. Esu išsaugojęs to dokumento kopiją, galėsiu jums parodyti.

Už tai, kad buvau surašęs tą pareiškimą, H.Karpavičius man nurodė sąskaitą pateikti ne jam, o Lukšių pieninei.

Taip buvo nurodoma daryti ir kitais atvejais: apmokėdavo įmonė, nors paslaugas aš teikiau asmeniškai H.Karpavičiui.

Dabar bandoma apsimesti, kad to nebuvo, bet aš turiu išsaugojęs įrodymus – sąskaitų kopijas.

– Įdomu, nes beprecedentę ataką surengė kitas šio detektyvo dalyvis – buvęs politikos veikėjas Valdemaras Anužis iš Klaipėdos. Buvo teikiami pareiškimai policijai, prokuratūrai, teismui, žurnalistų prievaizdams. Galbūt V.Anužis ir H.Karpavičius veikė išvien?

– Aš to negaliu patvirtinti, bet taip gali būti.

Prie atakos galėjo prisidėti tie patys teisininkai, kuriems už paslaugas mokama pagal melagingas sąskaitas. Taigi pinigai galėjo būti atseikėti iš palikimo.

Jautė spaudimą dėl pinigų

– Per ankstesnį susitikimą užsiminėte, kad švaistomas R.Karpavičiaus palikimas, prašoma grynųjų pinigų. Kaip ir kada tai vyko?

– Praėjusių metų pradžioje aš pasirašiau sutartis dėl paslaugų teikimo dviem iš bendrovės „Karpis“ valdomų antrinių įmonių.

Vienos jų vadovas (pavardė redakcijai žinoma. – Aut.) man užsiminė, kad reikia pinigų, esą turiu būti lojalus. Buvo kalbama apie „otkatus“.

Pinigų neva reikėjo advokatams apmokėti paveldėjimo byloje, nes iki tol jiems galimai buvo mokama iš įmonės sąskaitos.

Už suteiktas paslaugas įmonė man pervesdavo sutartą mokestį, o aš trečdalį pinigų turėdavau grąžinti grynaisiais.

Taip pat manęs buvo prašoma išgryninti dalį pinigų, gautų iš minėtos įmonės skolininkų.

Pavyzdžiui, man perleido skolą, aš ją išieškojau, dalį lėšų pervedžiau į įmonės sąskaitą, o kitus atidaviau grynaisiais. Sumos būdavo įvairios.

– Kas tie skolininkai, ar jūs su jais tiesiogiai bendravote?

– Vienas skolininkų – Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė, kuri skolinga apie 800 tūkstančių eurų.

Buvo tartasi, kad į įmonę Lietuvoje grįžtų daugiau kaip 400 tūkstančių, man už darbą pažadėti 6 tūkstančiai, o grynaisiais prašoma per 300 tūkstančių eurų.

Aš buvau du kartus nuvykęs į Jungtinę Karalystę išsiaiškinti situacijos.

Paaiškėjo, kad tie žmonės greičiausiai buvo apgavę R.Karpavičių. Iš verslininko įmonės gauti pinigai, kurie buvo skirti prekybai pieno produktais, iš tiesų buvo perpumpuoti į kitą įmonę ir investuoti į skalbimo priemonių pilstymo įrangą.

Surinkau įrodymų, kad toje užsienio įmonėje buvo fiktyviai padidinti atlyginimai, įdarbinta giminaičių. Išieškoti skolą yra įmanoma. Bet aš nenoriu daugiau į tai veltis ir dalyvauti nusikalstamose schemose.

Praėjusių metų spalį man tapo žinoma kita schema, kaip perkant žaliavą brangiau nei rinkos kaina gali būti gaunama grynųjų iš tiekėjų. Viską išklojau H.Karpavičiui, tikėjausi, kad jis imsis priemonių. Bet tai atsisuko prieš mane patį – tapau priešu tam žmogui, kuris tą schemą taikė.

Manęs buvo paprašyta tarpininkauti ir dėl fizinio asmens skolos. Jam R.Karpavičius buvo paskolinęs 200 tūkstančių JAV dolerių, yra skolos raštas.

Man buvo paduota kopija.

H.Karpavičius nurodė 200 tūkstančių dolerių skolą sumažinti per pusę, jeigu ji būtų grąžinta grynaisiais pinigais. Beje, tas skolos raštas nėra įtrauktas į testamentą.

– Kada pastarąjį kartą bendravote su H.Karpavičiumi?

– Su H.Karpavičiumi du kartus bendravau šių metų vasario mėnesį. Aš juo pasitikėjau. Tiktai atrodė keista, kai vis kartodavo, kad jo pavardė niekur neturi figūruoti. O vėliau nusivyliau.

Kai atskleidžiau schemą apie galimai brangiau perkamą pieno žaliavą, mane kiti pradėjo vadinti mentu. Tuomet aš supratau, kad iš tos schemos naudos galbūt gauna ir H.Karpavičius.

Kartoju – aš nenoriu veltis į nusikaltimus ir negaliu žiūrėti, kaip švaistomas R.Karpavičiui priklausiusių įmonių turtas, kaip jis specialiai mažinamas.

– Ar jums buvo daromas spaudimas dėl pinigų?

– Taip, nuolat jaučiau spaudimą. Manęs dažnai buvo klausiama, ar pavyks ką nors prispausti, ar turiu ką paduoti, kalbama apie „otkatus“.

Buvau raginamas viską daryti kuo greičiau. H.Karpavičius man nuolatos skundėsi, kad jo alga yra maža.

Dar jam rūpėjo, kad prie jo neprikibtų dėl Lukšių pieninės reikalų. Ten už Europos Sąjungos lėšas buvo pastatyta įranga, bet ji neveikė.

Tarnybos buvo susidomėjusios, tikrino. Esu girdėjęs iš tos įmonės atstovo, kad viskas bus užglaistyta, vežamas kyšis prokurorui.

Keista, nes tyrimas dėl galimai iššvaistytų europinių lėšų buvo nutrauktas.

Domisi santuokos anuliavimu

– Ar tiesa, kad dar nepasibaigus teisminiams ginčams dėl palikimo jau buvo bandoma tyliai parduoti R.Karpavičiui priklausiusią įmonę Ukrainoje?

– Taip, būtent manęs ir buvo paprašyta padėti rasti pirkėją. Mano pažįstamas teisininkas turi ryšių Ukrainoje.

Suvedžiau su juo H.Karpavičių, pastarasis į susitikimą atsivežė įmonės dokumentus.

Antrą kartą trise susitikome po savaitės. Tada buvo įvardytas galimas pirkėjas – Ukrainoje veikianti holdingo kompanija, taip pat suma – 2,2 milijono eurų.

Per susitikimą nuskambėjo toks klausimas: ar galima būtų 1,8 mln. eurų gauti į įmonės sąskaitą, o 400 tūkstančių eurų – grynaisiais? Buvo kalbama ir apie tai, kaip tie grynieji pinigai galėtų būti pristatyti.

Pokalbiai apie bendrovės Ukrainoje pardavimą vyko praėjusios vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.

– Ar dėl R.Karpavičiaus palikimo reikalų H.Karpavičius sutaria su jaunąja našle Aiste Karpavičiene? Ar jums su ja teko bendrauti?

– Mano žiniomis, siekiama jos neprileisti prie R.Karpavičiaus paliktų įmonių reikalų. Girdėjau, jog praėjusių metų pradžioje jos žinioje buvo du įmonės automobiliai, vėliau vienas galimai paimtas.

H.Karpavičius manęs yra klausinėjęs, ar jo brolio antroji santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Per vieną susitikimų aš jam paaiškinau situaciją teisiniu požiūriu.

O su Aiste Karpavičiene man teko bendrauti vieną kartą, kai ji buvo atvykusi į susitikimą Lukšių pieninėje 2020-ųjų vasario arba kovo mėnesį. Tada dalyvavo ir daugiau žmonių.

Po to susitikimo man labai skaudėjo galvą. Kiti dalyviai bandė šaipytis, kad taip mane paveikė tos moters psichologinės galios.

Raimondas Karpavičius su žmona Audrone.

– Gal jums teko pažinoti ir verslininką R.Karpavičių?

– Taip, kai jis dar buvo gyvas, teko Vilniuje dalyvauti bendrame susitikime su užsienio verslininkais. Buvo kalbama apie galimybes plėtoti bendrą verslą. R.Karpavičius į sostinėje vykusį susitikimą buvo atvykęs su pirmąja žmona Audrone Karpavičiene.