Gyvūnų kankintojai teks ne dirbti, o susimokėti

Liūdnai pagarsėjusi tauragiškė J. Silvestravičienė apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už žiaurų elgesį su gyvūnais.

Moteris leido jai priklausantiems šunims atlikti draudžiamas veterinarines procedūras - balso stygų pašalinimą.

Tokiu būdu ji pažeidė įstatymo nuostatas, draudžiančias žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti.

Pagal teisinį reglamentavimą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas.

Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu J. Silvestravičienei paskirta viešųjų darbų bausmė - nuteistoji įpareigota 8 mėnesius kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Jai skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 3 metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu.

Iš nuteistosios paimti 27 šunys konfiskuoti ir perduoti nuolatinei globai VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams.

Šį nuosprendį apskundė ir nuteistoji, ir prokuratūra.

Moteris prašė ją išteisinti, nes teismas neva neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Prokuratūra prašė pakeisti skirtą viešųjų darbų bausmę į baudą, nes viešieji darbai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka, o šios bylos atveju moteris savo kaltės nepripažino, nebuvo išreiškusi sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę.

Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija atmetė J. Silvestravičienės apeliacinį skundą ir patenkino prokuratūros - skyrė nuteistajai 4 500 eurų baudą.

Konstatuota, kad moteris pagrįstai pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Tauragiškė šunis įsigijo iš skirtingų asmenų ir įsigijimo metu jie buvo sveiki.

Tokia išvada padaryta remiantis Gyvūnų augintinių registro duomenimis, liudytojų parodymais, skiepų knygelėmis, tarnybiniais pranešimais dėl patikrinimų.

Apygardos teismo vertinimu, J. Silvestravičienė sudarė sąlygas atlikti jos gyvūnams draudžiamas veterinarines procedūras, kurios dėl mechaninių pažeidimų balso stygų anatominėje vietoje pakeitė augintinių fiziologines funkcijas.

Dėl to gyvūnai negrįžtamai suluošinti ir neteko gebėjimo leisti natūralius garsus.

Pasisakydama dėl nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo 3 metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu) pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistosios argumentai, jog neegzistavo sąlygos skirti jai tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, nes naminių gyvūnų laikymas negali būti laikomas darbine veikla, yra nepagrįsti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistoji užsiėmė šunų veisimu, todėl, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytų teisės aktų pažeidimų mastą ir pavojingumą, negalima palikti nuteistajai teisės laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu.

Apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.