Į teismą atvežtas vaiko pagrobimu kaltinamas Gediminas Filipavičius atsiprašė visų

„Noriu visų atsiprašyti, negalvojau, kad taip gausis“, – sakė jis.

„Neturiu atsakymo“, – žurnalistų klausiamas, kiek planavo laikyti vaiką, atsakė kaltinamasis. Prokuratūra sako, kad auką vyras pasirinko atsitiktinai.

„Nereikėjo to daryti", – vėliau sakė jis. G. Filipavičius sako, kad bloga darantis suprato per vėlai. Į klausimą, kodėl nepaleido vaiko iškart, jis atsakė, kad „nesigavo“, o mergaitė paleisti neprašė.

Į žurnalistų klausimus, koks buvo jo sumanymas pagrobti ir laikyti mergaitę, ar įvykio metu buvo vartojęs alkoholio ir narkotikų, vyras teigė neturintis atsakymo. Teigė mergaitės nepažinojęs.

Vyras sėdėjo už užtvaro, jį saugo Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.

Nukentėjusieji posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu, liudytojai į pirmą posėdį nebuvo kviesti.

Prokuroras Mindaugas Sabaitis sako, kad įtariamojo suėmimo terminą prašys pratęsti dar trims mėnesiams, nes tam yra visi pagrindai.

„Taip, mano įsitikinimu suėmimas šiuo metu yra tinkama kardomoji priemonė, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme bei užkirsti kelią daryti jam naujus nusikaltimus“, – sakė prokuroras.

Panašiu metu, kaip paskirtas teismo posėdis, baigiasi kaltinamojo suėmimo terminas, todėl teismas turės spręsti ir dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo. Pastarąjį kartą suėmimas G. Filipavičiui buvo pratęstas pernai spalį. Kaltinamasis ginčydavo teismų sprendimus laikyti jį suimtą, tačiau teismai jį palikdavo už grotų.

ELTA primena, kad 43 metų vyras kaltinamas prieš metus Kaune pagrobęs į parduotuvę išėjusią mažametę. Vaikas pagrobtas iš viešojo transporto stotelės Chemijos gatvėje pernai sausio 7 dieną, o surastas po dviejų parų garaže, Technikos gatvėje, kartu su ja rastas ir G. Filipavičius.

Mergaitės visame Kaune ieškojo šimtai žmonių. Vaiką sėkmingai pavyko surasti pareigūnams peržiūrėjus vaizdo įrašus, apklausus liudytojus ir surinkus kitą informaciją.

Policijai radus dingusią devynmetę, valstybės vadovai ir politikai dėkojo pareigūnams už darbą. Pagrobėją sulaikė Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, o ugniagesiai per šturmą nupjovė garažo spynas.

Po vaiko išlaisvinimo tuometinis Kauno policijos vadovas Mindaugas Baršys teigė, kad garažas, kuriame buvo laikyta mergaitė, buvo „šiek tiek pritaikytas“ įkaito laikymui.

G. Filipavičius teismo sprendimu netrukus buvo suimtas, tad už grotų jis laikomas jau metus.

Byla paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjai Juditai Sungailaitei, ji bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.

„Minėtų veikų neįvardijimas nėra susijęs su kažkokia paslaptimi, o tiesiog su nukentėjusiųjų teise į neviešą procesą, nes dažnu atveju akcentuojamos įtariamojo, kaltinamojo teisės, ir nukentėjusiojo teisių apsauga lieka gretimai. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų teisių apsauga teisė į neviešą procesą bus užtikrinta pilnai“, – žurnalistams prieš posėdį sakė M. Sabaitis.

Pasak prokuroro, per ikiteisminį tyrimą G. Filipavičius pripažino tam tikras faktines aplinkybes.

„Surašydamas kaltinamąjį aktą, įvertinęs minėtas jo nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, aš konstatavau, kad nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis pripažino tam tikras faktines aplinkybes, platesnių komentarų dėl posėdžio neviešumo aš neteiksiu“, – sakė prokuroras.

Pernai gruodžio 10 dieną Kauno apygardos prokuratūra ir policija pranešė, kad baigė tirti 9 metų mergaitės pagrobimą.

G. Filipavičiui inkriminuota 13 nusikalstamų veikų: svetimo vaiko pagrobimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas laisvės atėmimas, plėšimas, neteisėtas disponavimas šaunamuoju ir nešaunamuoju ginklu ir kt.

Visi G. Filipavičiui pareikšti kaltinimai nėra viešinami, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teises, jų privatumą.

Pagal kaltinimus, didžiausia asmeniui gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki 8 metų.

Kaip anksčiau teigė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas, G. Filipavičius per ikiteisminį tyrimą davė parodymus, tačiau šis jo elgesys nebuvo traktuotas kaip lengvinanti aplinkybė.

Pasak R. Bradūno, tyrime nėra duomenų apie tai, kad G. Filipavičius planavo grobti vaiką.

„Kad planuota veika, duomenų nėra“, – sakė prokuroras.

Anot prokuroro R. Bradūno, G. Filipavičiui buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad asmuo suvokia savo veiksmus.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinamas klausimas ir dėl įtariamojo psichinės būklės pilnavertiškumo. Atlikta stacionari teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė ir nustatyta, kad asmuo supranta savo veiksmus, jų esmę ir galėjo juos valdyti ir veikos padarymo metu, ir po jos“, – sakė prokuroras.

Byloje yra trys nukentėjusieji – anksčiau pagrobta mergaitė ir jos tėvai. Anot teisėsaugos, byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau ieškinių dydžių pareigūnai neatskleidė. Prokuroras M. Sabaitis yra motyvuotas, pagrįstas, jis jį palaikys.

Kaltinamojo turtas, susijęs su transporto priemonėmis, yra areštuotas.

Tiriant mergaitės Kaune pagrobimą, apžiūrėta daugiau negu 60 įvairių objektų, atlikta 30 įvairių ekspertinių tyrimų, tyrimo metu apžiūrėtos ir elektroninės laikmenos, kompiuteriai, apklausta daugiau nei 30 liudytojų, o dingusio vaiko paieškai buvo pasitelkta beveik visa Kauno policija.

„Ikiteisminis tyrimas savo pobūdžiu ir sudėtingumu, mano įsitikinimu, yra išskirtinis. Be abejo, yra išskirtinė ir visuomenės pagalba ypatingai pirmosiomis tyrimo dienomis, kai sutelktos visuomenės pastangos, prisidėjimas asmenų, įstaigų, organizacijų teikiant vaizdo įrašus, mano įsitikinimu, taip pat prisidėjo prie saugaus mažametės grąžinimo šeimai“, – sako prokuroras M. Sabaitis.