FNTT įtaria finansų patarėją iššvaisčius per 245 tūkst. eurų

Įtartinas banktoras ir lėšų iššvaistymas patraukė FNTT pareigūnų dėmesį

(3)

Du klaipėdiečiai teisme aiškinsis dėl įmonės nusikalstamo bankroto padarymo bei daugiau nei 190 tūkst. eurų įmonės lėšų iššvaistymo. Bendrovei vadovavę asmenys kreditoriams liko skolingi daugiau nei 2,7 mln. eurų. Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, o jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ekspedijavimo paslaugas teikiančią įmonę valdė abu įtariamieji, vienas jų buvo faktinis vadovas, priėmęs visus sprendimus, kitas – oficialiai paskirtas. Abu vadovai žinojo, kad įmonės finansinė padėtis yra labai prasta, susikaupusių skolų suma siekė per 3 mln. eurų.

Užuot gautomis pajamomis stengęsi padengti bent dalį skolos savo kreditoriams, asmenys pinigus iššvaistė, sudarydami įmonei nuostolingą paskolos sutartį su vietos ūkininku. Jam paskolinta 291 tūkst. eurų, iš kurių 190 tūkst. eurų ūkininkas negrąžino bendrovei.

Taip kreditoriams padaryta didelė turtinė žala, už kurios padarymą numatoma baudžiamoji atsakomybė.

Sunkiai besiverčianti bendrovė veiklą tęsė, o jai atsidūrus ties bankroto riba, tuometinis direktorius toliau priiminėjo bendrovei nuostolingus sprendimus. FNTT pareigūnai įtaria, kad įmonės, kuri buvo skolinga ne vienam kreditoriui, vadovas nepaisė reikalavimų ir skolas padenginėjo ne pagal kreditorių eiliškumą, o savo nuožiūra, taip padarydamas per 160 tūkst. eurų turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Be to, sudarė dar vieną skolos perleidimo sutartį, šį kartą su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmone, su kuria anksčiau nebuvo turėta jokių verslo santykių.

Surinkti duomenys rodo, kad įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, siekiant nulemti jos bankrotą. Byla dėl bankroto iškelta 2016 metais, o 2019 metais teismas šį bankrotą pripažino tyčiniu. Abu įmonės vadovai kaltinami iššvaistę per 190 tūkst. eurų įmonės lėšų, nulėmę įmonės bankrotą bei padarę turtinės žalos kreditoriams.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, kuriai surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už nusikalstamo bankroto padarymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Skolininko nesąžiningumas, kai dėl to padaroma didelė turtinė žala, griežčiausiai baudžiamas iki trejų metų nelaisvės.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder