Pareigūnai klaipėdiečiui kaliniui atsiuntė laišką apie „kūno ertmių naudojimą pagal paskirtį“

Techninė klaida ar noras pasityčioti? Toks klausimas iškilo, kai dėl seksualinės prievartos, vagysčių ir kitų nusikaltimų daugybę kartų teistas klaipėdietis, įkalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, iš Kalėjimų departamento gavo laišką, kuriame pareigūnai nuteistajam rašė apie „kūno ertmių naudojimą pagal paskirtį“.

Archyvų nuotr.

Toks laiškas sukėlė tikrą šoką kaliniui – recidyvistu pripažintas Vismantas S. bandė aiškintis, kodėl jam pareigūnai rašo apie „kūno ertmes“ ir jų naudojimą „pagal paskirtį“, tačiau aiškaus atsakymo taip ir neišgirdo. Ir tada nutarė netylėti – Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmus apskundė ne tik Seimo kontrolieriui, bet ir teismui.

Kalinio skunde buvo teigiama, kad kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis kreipėsi į pataisos įstaigos vadovą, prašydamas jam užsakyti barzdaskutę.

Tačiau netrukus gavo atsakymą – esą neįmanoma surasti tokios barzdaskutės, kurią norėtų nusipirkti nuteistasis. Su tokiu atsakymu vyras nesutiko ir pasiskundė Kalėjimų departamentui.

„Ir tada gavau atsakymą, kuris yra protu nesuvokiamas, žeminantis mane ir iš manęs bandoma pasityčioti“, – teigė Vismantas S.

Ir jis pateikė pareigūnų raštą.

„Manytume, kad abipusis mandagumas, bendradarbiavimas, teisės aktų reikalavimų laikymasis, kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį padės ateityje išvengti nesusipratimų tarp jūsų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus“, – buvo rašoma nuteistajam skirtame Kalėjimų departamento pareigūnų laiške dėl pateikto skundo apie barzdaskutę.

„Taip ir nesupratau, kuo čia dėtos kūno ertmės ir barzdaskutė“, – kalinys aiškino, kad tokiu atsakymu pareigūnai jį ne tik sumenkino, bet ir įžeidė.

Kalėjimų departamento pareigūnai, pasirašę laišką nuteistajam, teisinosi, kad neturėjo tikslo įžeisti nuteistąjį ir teisinosi, jog dėl neatidumo įvyko techninė klaida.

Tiesa, jie taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip ši klaida galėjo būti padaryta.

„Pažymime, kad dėl skundo nagrinėjimo metu padarytų techninių klaidų ir neatidumo, situacija aptarta su Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus darbuotojais, kuriems papildomai priminta prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo tvarka bei asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose ir tardymo izoliatoriuose, teisinio statuto reikalavimai.

Taip pat elektroniniu paštu informuoti visi Kalėjimų departamento darbuotojai apie tai, kad asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose ir tardymo izoliatoriuose, prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo metu atkreiprų dėmesį į pareiškėjų teisinį statusą.

Kalėjimų departamentas pripažįsta, kad pateikiant atsakymą buvo padarytos techninės klaidos dėl neatidumo ir tikisi, jog panašaus pobūdžio klaidų ateityje bus išvengta“, – nurodė departamentas.

Seimo kontrolierius pripažino, kad Vismanto S. skundas yra pagrįstas, nes „negalima paneigti, kad parašyta frazė yra dviprasmiška ir galėjo būti suprasta kaip žeminanti jo orumą“.

Gavęs šią išvadą nuteistasis kreipėsi į teismą – savo skunde kalinys nurodė manantis, kad Kalėjimų departamento pareigūnai jam keršijo už teismams rašomus skundus ir fraze apie kūno ertmes esą siekė iš jo pasityčioti ir pažeminti jo orumą.

Anot nuteistojo, dėl tokio laiško pareigūnai jo taip ir neatsiprašė.

„Lietuvos valstybė yra kalta, kad jos institucijose dirba nekompetentingi, teisės aktų nesilaikantys pareigūnai, kurie žemina ir niekina žmones, piktnaudžiauja einamomis pareigomis“, – kalinys aiškino, kad dėl rašto įžeidžiančio turinio jis pasijuto nevisaverčiu, diskriminuojamu dėl savo socialinės bei teisinės padėties.

Vismantas S. iš valstybės prašė priteisti 6 tūkstančius eurų patirtai neturtinei žalai – esą dėl gauto laiško jam sutriko miegas.

Su tokiu reikalavimu nesutikęs Kalėjimų departamentas teigė, kad rašte kaliniui „nebuvo paskleista jokia žinia ar faktas, kuris galėtų pažeminti asmens garbę, orumą ar neatitiktų tikrovės“.

„Pareiškėjas įvardintą sakinį vertino pagal savo neigiamą nusistatymą prieš įstaigą bei pagal subjektyvius vidinius kriterijus, galbūt norą pasipelnyti, nors tai nebuvo žeminančio ar įžeidžiančio turinio atsakymas“, – pareigūnai dar kartą pabrėžė, kad rengiant raštą buvo padaryta techninė klaida, o tokia klaida nesudaro teisinio pagrindo neturtinei žalai kilti ir tai vertinti kaip raštą gavusio asmens teisių pažeidimą.

„Raštas, tikėtina, buvo rengiamas ant turimo šablono“, – priežastis, kaip buvo suklysta, nurodė pareigūnai. Tuo metu pareigūnas, rengęs raštą, pabrėžė, kad frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“ buvo nurodyta pagrįstai, nes kalinys buvo pateikęs skundą dėl elektros prietaisų naudojimosi tvarkos.

„Ši frazė vartojama ir kituose Kalėjimų departamento rengtuose raštuose dėl elektros prietaisų naudojimosi tvarkos“, – pažymėjo pareigūnas.

Kalėjimų departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad per mėnesį gauna apie 480 skundų, kuriuos privaloma išnagrinėti per įstatymų nustatytus terminus.

Tuo metu teismas nutarė, kad Kalėjimų departamento pareigūnai elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai – rengdami atsakymą į kalinio skundą rėmėsi jo teisinį statusą neatitinkančio teisės akto normomis (tuo metu Vismantas S. buvo suimtasis, o ne nuteistasis) ir panaudojo dviprasmišką frazę, kuri buvo nesusijusi su tuo metu nagrinėtu ginču.

„Byloje nebuvo duomenų, kad Kalėjimų departamentas, sužinojęs apie padarytą techninę klaidą, ėmėsi kokių nors veiksmų ją ištaisyti, pareiškėjas skunde nurodė, jog Kalėjimų departamento pareigūnai jo neatsiprašė ir nerodė noro ištaisyti susidariusią situaciją“, – teismo teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad Kalėjimų departamentas netinkamai įgyvendino gerojo viešojo administravimo principą ir jo veiksmų neteisėtumas buvo įrodytas.

Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad Seimo kontrolieriui surašius pažymą, kuria buvo konstatuotas pažeidimas,

Kalėjimų departamentas iš esmės nesiėmė jokių veiksmų pažeidimo pašalinimui ar jo pasekmių sušvelninimui – nurodė, kad padaryta techninė klaida, tačiau jos neištaisė, nesiėmė jokių priemonių pareiškėjui paaiškinti, kodėl buvo padaryta klaida, jo neatsiprašė.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Vismantas S. dėl konstatuoto pažeidimo „galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Kalėjimų departamento pareigūnai būtų elgėsi rūpestingai ir atsakingai, todėl patyrė neturtinę žalą“.

Atsižvelgęs į byloje nustatytą pažeidimą, Kalėjimų departamento veiksmus nesiimant jokių aktyvių priemonių nustatyto pažeidimo pasekmių pašalinimui net ir po Seimo kontrolierius atlikto tyrimo ir pažymos, teismas nutarė kaliniui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento, priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Be to, iš departamento valstybės naudai priteista daugiau kaip 330 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Be to, nuteistasis skundėsi, kad vienas Kalėjimų departamento pareigūnas su juo nepagarbiai bendravo telefonu, tačiau šis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Archyvų nuotr.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder