Prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos

Tarp šių kaltinamųjų esantys bendrovės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis AB „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (LR BK 228 str. 2 d.), sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles (LR BK 270 str. 2 d.) bei klastojo dokumentus (LR BK 300 str. 3 d.).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija galimai yra klastojama.

Visuomenė apie šį tyrimą buvo informuota po 2020 m. sausio pradžioje įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių metu pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokuroro reikalavimu nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.

Įvertinus šio išskirtinio ikiteisminio tyrimo sudėtingumą bei apimtį, buvo sudaryta speciali tyrimo grupė, kurią sudarė du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai. 

Reaguojant į paskelbtą informaciją apie įtariamas nusikalstamas veikas įmonėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti įtariamieji, dešimtys liudytojų, gautos įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

 Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, pareiškęs įmonei daugiau nei 48 milijonų eurų civilinį ieškinį. Iš viso teismui perduotą baudžiamąją bylą sudaro 105 tomai arba maždaug 20 tūkstančių dokumentų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas piktnaudžiavo siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, kai gamtai buvo padaryta didelė žala, asmenys griežčiausiai gali būti baudžiami laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Tas, kas suklastojo dokumentą ar disponavo suklastotu dokumentu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Komentuoja „Grigeo Klaipėda“ finansų direktorius Vidmantas Mačiukas, laikinai pavaduojantis generalinį direktorių:

Esame tikri, kad prasidėjęs teismo procesas leis teisingai nustatyti žalos gamtai faktą ir dydį bei sukurs sąlygas kaip galima greičiau atkurti gamtai padarytą poveikį. Esame prisiėmę teisinę atsakomybę dėl įvykusio incidento, todėl „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei pabaigti baudžiamąjį procesą kaip galima greičiau.

Dar iki teismo proceso pradžios, praėjusių metų birželį, Aplinkos apsaugos departamentui esame pateikę pasiūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo. Nuo to laiko tęsiasi aktyvus dialogas ir bendradarbiavimas su Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra ir kitomis institucijomis. Dalį pasiūlytų priemonių pradėję sėkmingai įgyvendinti, dėl kitų konsultuojamės su mokslininkais, diskutuojame su atsakingomis institucijomis ir pasitvirtinę papildomas priemones, jas įgyvendinsime. Tikimės, kad visų šalių suinteresuotumas šio proceso tikslais leis kaip galima greičiau pasiekti apčiuopiamus rezultatus.