Romas Zamolskis

Romo Zamolskio bendrininko Virginijaus Savickio įkaitu paimtas Aleksandras Špilevojus: jis sakė, kad nepasiduos, pasirinks mirtį

Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėjo prieš daugiau negu 20 metų įvykdytais sunkiais nusikaltimais kaltinamo ir šiuo metu Rusijoje kalinčio Romo Zamolskio bylą. Teisme liudijęs režisierius Aleksandras Špilevojus pasakojo, kad 2001 m. Panevėžyje jis R. Zamolskio bendrininko Virginijaus Savickio buvo paimtas įkaitu, vyras, grasindamas ginklu, jį nusitempė į vieną butą, kuriame užsibarikadavo.

Teisme nuotoliniu būdu liudijęs dabartinis Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Špilevojus prisiminė 2001 m. spalį Panevėžyje vykusius įvykius, kurių metu jam buvo 13 metų.

Liudytojas pasakojo, kad tuomet jis ėjo gatve, išgirdo triukšmą. A. Špilevojus tvirtino, kai atsisuko tą kryptimi, iš kur sklido triukšmas, išvydo link jo bėgantį vyrą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo R. Zamolskio bendrininkas V. Savickis. Kitoje gatvės pusėje, pasak liudytojo, bėgo R. Zamolskis.

„Išgirdau triukšmus už nugaros, ten buvo kažkokie vyrų šūksniai. Rodos, girdėjau automobilius, šūvius. Atsisukau pažiūrėti, kas yra triukšmo šaltinis. Pamačiau bėgantį vyrą ir už jo bėgančius policininkus. Norėjau bėgti į kitą gatvės pusę, bet pamačiau, kad kitoje gatvės pusėje bėga kitas vyras, už jo taip pat bėgo policininkai“, – teisme pasakojo A. Špilevojus.

„Atsimenu, kad vienas iš tų vyrų mano didžiuliam siaubui pribėgo prie manęs. Tai buvo V. Savickis. Jis griebė mane, tempė ant pievos, ten liepė mesti kuprinę, ėmė šaukti pareigūnams, kad mane nušaus, jei jį gaudys, persekios. Man V. Savickis liepė nesipriešinti ir tempė link arčiausio daugiabučio laiptinės“, – teigė jis.

Jis tvirtino R. Zamolskį pamatęs tik trumpai, o su V. Savickiu, kuris jį paėmė įkaitu, praleido nemažai laiko, su juo nuolat bendravo.

„V. Savickis turėjo rankose ginklą, kažkokio tipo pistoletas buvo. Rodos, jis buvo apsirengęs tamsia, odine striuke. Turėjo pakankamai ilgus plaukus. (...) Kai jis (V. Savickis – ELTA) griebė mane, stipriai ginklą man įrėmė į kaklą, vėliau į nugarą ir smilkinį“, – apie R. Zamolskio bendrininką kalbėjo A. Špilevojus.

Jis, paklaustas, ar situacija gatvėje, kai jis buvo paimtas įkaitu, buvo pavojinga, atsakė teigiamai. A. Špilevojus tvirtino, jog vėliau, kai jis atsiėmė savo daiktus, pastebėjo, kad gatvėje paleisti šūviai kliudė jo kuprinę.

„Po to, kai man grąžino mano daiktus, tai pamačiau, kad mano vadovėliai, kurie buvo kuprinėje, buvo peršauti“, – dėstė jis.

V. Savickis prisistatė dujų tarnybos darbuotoju

Liudytojas, tęsdamas pasakojimą, tvirtino, kad V. Savickis jį nusitempė iki daugiabučio, ėjo į vidų ir ieškojo buto, į kurį galėtų įsiveržti, kuriame nesusidurtų su pasipriešinimu.

„Jis (V. Savickis – ELTA) laiptinėje dar nusišlapino ir tada pradėjome eiti iki buto. Kai jis paskambino į duris, jas atidarė senyvo amžiaus moteris, neįgali. V. Savickis jai pasakė, kad jis yra dujų tarnybos darbuotojas, kuris patikrins skaitliuką ar kažką panašaus. V. Savickis sakė, kad aš esu jo asistentas. Jis ginklą slėpė. Kai mus įleido, V. Savickis savavališkai uždarė dūris, skubėjo kurti papildomas kliūtis, kad teisėsauga neįeitų į vidų. Tada moteriai jis sakė, kad yra specialiosios paskirties policininkas. (...) Moteris, kad ir nelabai patenkinta, leido jam barikaduoti butą“, – pasakojo A. Špilevojus.

Liudytojas prisiminė, kad jam su V. Savickiu įėjus į daugiabutį, R. Zamolskio bendrininkas sakė, jog jam buvo užstrigęs pistoletas, jis ginklą vietoje užsitaisė iš naujo. V. Savickiui įsiveržus į butą, anot A. Špilevojaus, vyro ginklas staiga iššovė tarp kojų, tačiau nieko nesužeidė.

A. Špilevojus pasakojo, kad V. Savickis, kol jie buvo užsibarikadavę bute, pasakojo daug įvairių asmeninių istorijų apie savo sūnų, sūnaus motiną, tėvus. Pasak liudytojo, V. Savickis tvirtino, kad esą jo draugė per teisėsaugos pareigūnų kratas ir tardymus buvo sužalota ir patyrė persileidimą.

Anot liudytojo, kol jie buvo bute, klausėsi per radijo imtuvą transliuojamų žinių apie R. Savickio ir R. Zamolskio gaudynes.

„V. Savickis sakė, kad nepasiduos Jis sakė, kad jei bus pasirinkimas „pasiduoti ar mirti“, tai jis pasirinks mirtį“, – prisiminė A. Špilevojus.

Vyras priminė, kad galiausiai viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ šturmavo butą, jis buvo išlaisvintas, o V. Savickis nukautas. A. Špilevojus prisiminė, kad jis pats buvo sužeistas, o moteris, kurios bute V. Savickis su juo buvo užsibarikadavęs, liko sveika.

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas. 

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder