Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2024-aisiais Lietuvoje kilo 7668 gaisrai. Užpernai jų įsiplieskė daugiau - 7905.
Tai mažiausias gaisrų skaičius šalyje per 21-erius metus.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 140 gyventojų, 503 pastatus, 89 transporto priemones ir 252 gyvūnus.
Renkasi vyrus
Pernai gaisruose žuvo 84 žmonės, iš jų du vaikai. Įvairias traumas patyrė 176 gyventojai.
Palyginti su 2023 metais, mirčių gaisruose sumažėjo net 16 procentų. Užpernai jie pareikalavo 100 gyvybių.
2024 metais kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, septyni gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 67 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.
Dvidešimt devyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 11 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 - dėl sprogimų, 2 - dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dar 4 - dėl kitų priežasčių.
Miestuose kilusiuose gaisruose žuvo 32 gyventojai (38 proc. žuvusiųjų). 100 tūkst. šalies miestuose gyvenančių žmonių teko du gaisruose žuvę žmonės.
Miesteliuose bei kaimo vietovėse gaisruose žuvo 52 gyventojai (62 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. miesteliuose bei kaimo vietovėse gyvenančiųjų teko šeši gaisruose žuvę žmonės.
Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūva 2,9 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 53 vyrai ir 26 moterys, penkių žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.
Daugiausia gyventojų pernai žuvo antradienį (16) ir pirmadienį (15).
Nuo 11-tos iki 22-os mėnesio dienos, t. y. mėnesio viduryje, gaisruose žuvo 37 žmonės (44 proc. žuvusiųjų).
Tragiškiausias paros laikas - nuo 19 val. iki 6 val. ryto, tuo metu gaisruose žuvo 56 žmonės (67 proc.).
Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis - 66-eri metai.
Priežastys nesikeičia
Gyvenamosios paskirties pastatuose pernai kilo 2109 gaisrai, t. y. 27,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 73 žmonės (iš jų 50 gyventojų - individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose).
Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1497 gaisrai, iš jų 756 gaisrai arba 50,5 proc. - dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
677 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc. visų pernai kilusių gaisrų), juose žuvo keturi gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 281 gaisras), pirtys (128) ir garažai (49).
936 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 514 lengvųjų automobilių.
Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 88 gaisrai (1,1 proc. visų gaisrų).
1784 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose, t. y. 23,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 360 ha atvirųjų teritorijų.
Miestuose užgesinti 3764 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 3904 (51 proc.).
Pagrindinės gaisrų priežastys - pašalinis ugnies šaltinis (19,1 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (17,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,3 proc.).
Vakarų Lietuvoje
Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (prižiūri 12 Vakarų Lietuvos rajonų) atstovės Aurelijos Maslauskienės, praėjusiais metais šioje teritorijoje iš viso kilo 993 gaisrai, 11 procentų mažiau nei užpernai.
Šiuose gaisruose žuvo 10 žmonių. 2023 m. - 12.
Klaipėdos mieste pernai kilo 207 gaisrai, 16 proc. mažiau nei užpernai. Juose žuvo 5 žmonės. 2023-aisiais - 4 asmenys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą