Sukčiams darbymetis - ištisus metus

Praėjusiais metais gana ženkliai Klaipėdos apskrityje padaugėję (atitinkamai nuo 237 iki 305) įvairiausio pobūdžio sukčiavimai buvo vienas iš pagrindinių pajūrio teisėsaugininkų galvos skausmų.

Tikra rykšte pernai tapo ir elektroninėje erdvėje įvykdyti nusikaltimai, kurių per metus užregistruota gerokai daugiau nei užpernai (atitinkamai 298 ir 168). Guodžia tik tai, jog pareigūnų profesionalumo dėka išaiškinta apie 68,5 proc. šių nusikalstamų veikų.

Ne ką lengvesni bus ir šie metai. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo sausio 1 d. iki balandžio 17 d. visoje apskrityje jau pradėtas 61 ikiteisminis tyrimas dėl elektroninėje erdvėje įvykdytų sukčiavimų.

Sukčiai renka ir baudas

Ko gero, jau neliko nė vieno sukčių naudojamo metodo, kurio nebūtų įvardiję teisėsaugininkai ir ne kartą aprašiusi žiniasklaida. Tačiau perspėjimus būti atsargesniems girdi ne visi.

Garsioji sukčiavimo schema „Alio, mama“ jau tapo praeities legenda.

Nusikaltėliai ne tik tobulėja kartu su technologijomis, bet ir yra labai išradingi. Todėl praktiškai kasdien randa naujų aukų.

Pastaruoju metu gyventojai sulaukia itin daug sukčių SMS žinučių, kuriose informuojama apie neva turimą skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Žinutėse esanti nuoroda veda į netikrą VMI svetainę, iš jos - į suklastotą interneto banką.

"Finansiniai sukčiai puikiai išnaudoja laikmetį ir kontekstą. Iki gegužės 2 dienos vyksta kasmetinis pajamų ir turto deklaravimas, tad žinutė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie neva turimą skolą gali pasirodyti įtikinama.

Be to, šiuo atveju sukčiai naudoja dviejų žingsnių schemą, kai iš netikro institucijos puslapio nukreipia gyventoją į netikrą banko puslapį, taip imituodami realius veiksmus", - šiuolaikinių sukčių naudojamas gudrybes atskleidė SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.

Jos teigimu, svarbiausia, ką reikia atsiminti žmogui, - niekada nepasitikėti SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais atsiųstomis nuorodomis, o interneto banko adresą, kai ketina prie jo jungtis ir atlikti tam tikras operacijas, įvesti patiems arba, atėjus į oficialų banko interneto puslapį, spustelti mygtuką „Interneto bankas“.

„Svarbu turėti galvoje, kad SMS žinutės dėl modernių technologijų gali atkeliauti iš bet kurio gavėjo, kokiu tik sugalvoja pasivadinti finansiniai sukčiai. Tai gali būti bet kurios valstybinės institucijos ar banko pavadinimas. O išmanusis telefonas tokias žinutes dar gali sugrupuoti ir priskirti prie tikro susirašinėjimo su institucija ar banku“, - įspėja D. Uosytė.

Užfiksuota ir tokių atvejų, kai pranešimuose dėl tikroviškumo nurodyti ir iš galimai nelegalių duomenų bazių gauti gyventojų asmeniniai duomenys - vardas, pavardė, asmens kodas arba jo fragmentas.

„VMI nesiunčia gyventojams pranešimų el. paštu ar SMS žinute su jų asmenine informacija, asmens kodu, mokėtinomis sumomis, raginimu susigrąžinti permoką“, - patikino VMI Vidaus saugumo skyriaus vedėja Inesa Gineitienė.

Svarbiausia - neskubėti

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Saulius Aleknavičius patvirtina, kad pastaruoju metu bene dažniausiai pasitaikantis sukčiavimo būdas yra, kai žmonėms atsiunčiamos nuorodos, o jas paspaudę ir reikalaujamus duomenis suvedę asmenys vėliau pamato, kad iš jų sąskaitų yra pasisavinti pinigai.

Teisėsaugininkai primygtinai įspėja, kad, atidarius SMS žinute ar kaip kitaip gautą nuorodą, jokiu būdu negalima įvesti prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų.

"Nuorodos siunčiamos prisidengiant įvairiausių įstaigų pavadinimais ir įvairiausiais pretekstais - dėl neva nesumokėtos baudos, dėl neva banko sąskaitų saugumo sutrikimų ar bandymų, pavyzdžiui, be asmens žinios paimti kreditą, užsakyti kurjerį žmogaus parduodamai prekei paimti ir kita.

Todėl žmonėms rekomenduojame būti itin atidiems. Geriausia nespausti jokių per bendravimo programėles į telefoną ar elektroninį paštą atsiunčiamų aktyvių nuorodų.

Patariama informaciją - pavyzdžiui, ar tikrai nesumokėjote kokios nors baudos - pasitikrinti įeinant tiesiogiai į nurodomos įstaigos svetainę, dar geriau - iš kito įrenginio. Svarbu nespausti atsiųstos nuorodos, jos nekopijuoti, o eiti visiškai kitu būdu.

O svarbiausia yra neskubėti atlikti veiksmų, kurių reikalauja sukčiaujantys asmenys, ypač kai reikalaujama pateikti asmeninius duomenis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystė kodus, ar tuoj pat patvirtinti mokėjimus„, - “Vakarų ekspresui" sakė S. Aleknavičius.

Patariama jokiomis aplinkybėmis neprarasti budrumo. Prieš perkant ar parduodant pasiskaityti atsiliepimų apie pardavėjus ar parduodamais daiktais susidomėjusius asmenis. Gal jau yra anksčiau nukentėjusių ir apie tai skelbiančių žmonių.

Anot S. Aleknavičiaus, signalas būti itin atidiems taip pat turėtų būti ir palyginti labai maža parduodamų daiktų kaina, pasiūlymai lengvai užsidirbti ar praturtėti investuojant.

Labai svarbu saugoti savo dokumentus, elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, kuo dažniau juos keisti, naudoti sudėtingesnius jų derinius.

Nemato spąstų

Nusikaltėliai jau pasiekė tokį lygį, kad netikro sukčių suklastoto interneto banko puslapio neatpažintų kas trečias šalies gyventojas.

SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, kad tikrai atskirtų sukčių sukurtą interneto banko puslapį, mano 23 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. Kita vertus, buvę apgauti sukčių ir praradę pinigus dažniau prisipažįsta vyrai (14 proc.) negu moterys (8 proc.).

Finansinių sukčių klastotes dažniau mano atskirsiantys jaunesni, 18-39 metų, gyventojai, o tarp 50-74 metų žmonių daugiausia tokių, kurie savo žiniomis visai nepasitiki. Taip pat daugiau žinių, kaip atskirti sukčių klastotes, turi didžiųjų miestų gyventojai.

"Kai vis daugiau kasdienių reikalų, taip pat ir finansinių, tvarkome virtualioje erdvėje, žinoti, kaip saugiai naršyti internete ir naudotis interneto banku, yra būtina.

Finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni, tad jei neapdairiai atidarėte SMS žinute ar laišku atsiųstą nuorodą, neįgudusia akimi kartais būna iš tikro sunku pastebėti, ar patekote į tikrą interneto banką, ar į suklastotą.

Šiemet esame užfiksavę ir naują sukčiavimo būdą, kai paieškos sistemoje „Google“ įvedus su SEB banku susijusius raktažodžius, kai kuriems klientams buvo reklamuojama nuoroda į netikrą banko interneto puslapį, o paieškos sistemos rezultatais juk esame linkę pasitikėti ir jų kritiškai nevertiname.

Sukčių metodai nuolat keičiasi, tampa visa įvairesni, tad virtualioje erdvėje svarbu būti itin atidiems", - įspėja D. Uosytė.