Vyras taip pat pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir vadovavimo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Jam skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai.
Bylos duomenimis, 2016–2017 metais nuteistasis Klaipėdos mieste, pasitelkdamas kitus asmenis, t. y. sukurstydamas juos klastoti įmonių steigimo dokumentus ir juos panaudoti, organizavo fiktyvių įmonių steigimą Lietuvoje, kurios faktiškai jokios veiklos nevykdė. Vyras su kitais asmenimis susitardavo, kad pastarieji už piniginį atlygį taps tariamais bendrovių akcininkais ir direktoriais, o vėliau įmonių valdymą perduos jam. Išsiaiškinta, kad į tokią nusikalstamą veiką buvo įtraukti trys asmenys. Vienas iš jų jau buvo teistas ir anksčiau.
FNTT pareigūnai nustatė, kad nuteistojo įsteigtos, realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės veikė kaip fiktyvios tarpininkės ir buvo naudojamos sandorių grandinėje, siekiant sukčiauti kitose Europos Sąjungos valstybėse. Išsiaiškinta, kad tokios fiktyvios bendrovės sudarė sąlygas Latvijos ir Lenkijos juridiniams asmenims nuslėpti neteisėtą veiklą – išvengti mokėti jų valstybėse nustatytą pridėtinės vertės mokestį.
Paaiškėjo, kad nuteistojo neteisėtai veiklai nuslėpti įkurta ir jo paties vadovaujama įmonė Lietuvoje veikė kaip fiktyvi tarpininkė. Bendrovė realiai jokių prekių nepirko ir nepardavė, tačiau įformintais apskaitos dokumentais siekė sukurti formalią prekių judėjimo grandinę, klastojant PVM sąskaitas faktūras, vedant apgaulingą apskaitą. Bylos duomenimis, šios įmonės vardu įformintos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos iš viso už daugiau nei 5 mln. eurų.
Teismo sprendimu iš dviejų įmonių, kurios buvo įsteigtos neteisėtai veiklai nuslėpti, banko sąskaitų valstybės nuosavybėn konfiskuota daugiau nei 39 tūkst. eurų piniginių lėšų. Asmenys, kurie buvo sukurstyti klastoti įmonių steigimo dokumentus ir juos panaudoti, teismo pripažinti kaltais. Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmes: dviem iš jų skirtos 9 ir 11 mėn. laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant vieneriems metams, trečiajam – subendrinta 2 metų ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Tarptautinio pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo grandinei priklausiusias įmones sėkmingai išaiškinti padėjo pagal Europos tyrimo orderį gauta medžiaga iš Latvijos Respublikos bei Lietuvos ir Latvijos pareigūnų sudaryta jungtinė tyrimo grupė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą