Antanas Kandrotas

Už policininkų reikalavimų nevykdymą Antanas Kandrotas nubaustas 140 eurų bauda

(2)

Už finansinius nusikaltimus kalintį Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, Kauno apskrities policija nubaudė 140 eurų bauda už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kai sulaikomas sausį jis neišlipo iš savo automobilio.  

 

„2024-03-25 priimtas nutarimas pagal LR ANK 506 str. 4 d. paskirti nuobaudą 140 eurų“, – Eltą informavo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalis numato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. Taigi, A. Kandrotas nubaustas maksimalia bauda, kuri numatyta už tokį pažeidimą.

ELTA primena, kad sausio 15-osios vakarą A. Kandrotas buvo sulaikytas Kaune, Raudondvario plente, policijai vykdant teismo nuosprendį.

Tos dienos rytą jam buvo paskelbti du nuosprendžiai finansinių nusikaltimų bylose, jose jis buvo nuteistas kalėti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

A. Kandrotas savo sulaikymą transliavo tiesiogiai, buvo girdėti, kad jis atsisako lipti iš savo automobilio.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tada teigė, kad  A. Kandrotas buvo sulaikytas sustabdžius jo vairuojamą automobilį, vyras nesipriešino aktyviai, tačiau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, jis buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta.

„Paleiskit mane, kodėl aš turiu išlipti iš automobilio?“, – klausė A. Kandrotas. Netrukus policija iš mašinos jį ištempė jėga. Tąkart A. Kandrotas vyko su savo vaikais, įraše buvo girdimas jų verksmas.

Vėliau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nustatė, kad, sulaikant nuteistąjį, policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų nuostatų, numatančių informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie procesinės prievartos priemonės taikymą nepilnamečio vaiko akivaizdoje.

Tyrimą atlikusi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pažeidimą policijos veiksmuose nustatė kovo 19 d.

Tiesa, kaip teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Jolita Gritytė, atsižvelgiant į tai, kad policija dėl A. Kandroto sulaikymo atliko vidinį tyrimą, nustatė pareigūnų veiksmuose pažeidimą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kontrolierė papildomų veiksmų nesiėmė.

„Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas, atlikęs vidinį patikrinimą, nustatė minėtą pažeidimą ir ėmėsi atitinkamų priemonių, pavedė pakartotinai supažindinti pavaldžius pareigūnus su teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų veiksmus, atliekant asmens sulaikymą nepilnamečių akivaizdoje, papildomai kontrolierė neteikė siūlymo dėl nustatyto pažeidimo“, – Eltai teigė J. Gritytė.

Kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, tam tikrais atvejais vaikams, jų teisių ir interesų apsaugai ir užtikrinimui nepalanki padėtis gali būti nulemta tėvų galimai priešingų teisei veiksmų ir jų sąlygotų pasekmių (tam tikrų procesinės prievartos priemonių taikymo ar pan.).

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga akcentuoja, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, jis privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi nedelsiant.

Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėjos J. Gritytės, A. Kandroto sulaikymo atveju jo vaikai galėjo patirti stresą ne tik dėl policijos pareigūnų veiksmų.

„Dėl minėto įvykio vaikai galėjo patirti baimę ir stresą, tačiau tai sąlygojo ne tik policijos pareigūnų veiksmai, sustabdant automobilį ir sulaikant tėvą vaikų akivaizdoje, tačiau ir tėvo veiksmai policijos pareigūnams stabdant automobilį, aktyviai priešinantis policijos pareigūnams.

Bet kokiu atveju vaiko dalyvavimas teisiniuose procesuose vaikus paveikia emociškai, tačiau, labai svarbus ir vaiko tėvų elgesys (ne)vykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų“, – nurodė J. Gritytė.

Sausio 15 dieną policijai sulaikius ir į Kauno tardymo izoliatorių pristačius A. Kandrotą, kitą dieną vyras, nuotoliniu būdu dalyvaudamas teismo posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pareiškė, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo.

„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta nosis, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs A. Kandrotas.

Policijos departamento Imuniteto valdyba įvertino sulaikymo aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo dėl pareigūnų veiksmų nepradėjo. Konstatuota, kad pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį A. Kandrotą pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis dabar atlieka bausmę Vilniaus kalėjime.

Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2012 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder