Po antiteroristinių pratybų "Žalgirio" arenoje specialiųjų tarnybų veiksmai įvertinti puikiai
Rimtą išbandymą penktadienį atlaikė ką tik pastatyta "Žalgirio" arena Nemuno saloje. Čia vyko masinės pratybos, kurių metu imituotas teroristinis aktas ir tikrinta, kaip specialios tarnybos pasirengusios jį atremti bei išvengti galimų skaudžių pasekmių.
Pratybų tikslas - apsaugoti 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato dalyvius ir žiūrovus nuo galimų teroristų atakų.
Pradžioje toje arenos vietoje, kur po įkurtuvių veiks restoranas, nugriaudėjo imitacinis sprogimas, ir tuoj pat savo darbus pradėjo ugniagesiai, medikai, gelbėtojai, kitos tarnybos.
Žiūrovus "vaidinę" savanoriai tvarkingai buvo evakuojami iš "Žalgirio" arenos. "Sužeistiesiems" buvo skubiai teikta pagalba.
"Imituojama situacija buvo sudėtinga vien tuo, kad arenoje sprogo vadinamoji nešvari bomba ir pasklido radiacija. Pratybos tam ir yra, kad visokias situacijas "parepetuotume", ir jei kada nors kažkas panašaus nutiktų, visų privalančių gelbėti žmones tarnybų veiksmai būtų sklandūs ir darnūs. Šį kartą, manyčiau, šiek tiek pritrūko statistams aiškumo, matyt, medikai plačiau turėtų aiškinti, kas galima ir kokios priemonės būtinos esant radiaciniam užterštumui", - sakė pratybų vertintojų grupei vadovavęs Kauno miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų departamento direktorius Valentinas Markevičius.
Pratybose, kaip teigė joms vadovavęs savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vadovas Gediminas Jankus, dalyvavo per 600 savanorių, kurie trumpai pabuvo "Žalgirio" arenos žiūrovais. Pratybų eigą koordinavo greta arenos įrengtas Ekstremalių situacijų štabas. Šalia jo palapinėje bazavosi greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai bei karo medikai. Štabą įrengė bei patį sprogimą arenoje imitavo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
Žiūrovais per pratybas arenoje buvo "Eurobasket 2011" savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės, Krašto apsaugos Savanorių pajėgų S. Dariaus ir S. Girėno apygardos 2-oji rinktinės atstovai bei kiti kauniečiai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyrius parūpino tariamų sužeistųjų bei paskyrė sanitarų. Per pratybas gelbėtojai nuo sprogimo tariamai žuvusius ir nukentėjusius žmones gabeno iš patalpos ir perdavė medikams. Šie teikė pagalbą sužeistiesiems. Vyko ir "radioaktyvioje patalpoje pabuvusių žmonių" valymo operacija.
Pasak pratybų vadovo G. Jankaus, ypač vertinga patirtis buvo greitosios pagalbos ir karo medikams, nes anksčiau apie bendrą darbą kalbėta daugiau tik teoriškai. "Esant didesniems žmonių srautams mūsų medikų tikrai neužtektų, todėl karo medikų pagalba itin svarbi", - sakė G. Jankus.
Kaip buvo pasakyta miesto savivaldybėje po šio neįprasto renginio surengtame pratybose dalyvavusių ugniagesių, policijos, išminuotojų, radiacinės saugos bei kitų tarnybų ir žinybų atstovų pasitarime, sąveika tarp specialiųjų tarnybų įvertinta teigiamai. Bendradarbiavimas per pratybas buvo sklandus. Tiesa, kai kurių dalyvių pastebėjimu, derėtų labiau sustiprinti informacinę grandį ir pasirūpinti geresne garso perdavimo technika. Mat šalia arenos buvę žmonės girdėjo tik sirenų garsus, o arenos viduje skambėjusios gelbėtojų komandos jų nepasiekė.
Tarp pratybų stebėtojų buvo ir šalies Vidaus reikalų ministerijos atstovų. Jas vertino Bendrųjų reikalų departamento direktorius Valentinas Markevičius, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Saulius Rutkauskas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Remigijus Stukas ir Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
Pastarasis, Eltai pasiteiravus, ar sudėtinga būtų greitosios medikams dirbti, jeigu situacija būtų reali, o ne imituojama, pasakė, kad per pirmąsias pratybas jų veiksmus šiek tiek ribojo neįprastos aplinkybės - tebevykstantys arenos statybos pabaigtuvių ir jos aplinkos tvarkymo darbai, bet tai pratyboms pridėjo savotiško "šarmo".
"Manau, tų vienų pratybų tikrai nepakaks. Šį kartą jose dalyvavo keturi mūsų ekipažai. Reikalui esant, jų būtų kur kas daugiau. Be to, prašytume ir kolegų iš aplinkinių rajonų pagalbos. Kol kas to daryti neteko, bet, manau, greitoji medicinos pagalbos tarnyba, tiek Kauno rajono, tiek gretimų kitų rajonų, tikrai, jei tik reikėtų, tai geranoriškai pagelbėtų Kaunui", - sakė Eltai miesto savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos - Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas N. Mikelionis.
Rašyti komentarą