Aplinkosaugininkai: didžioji dalis Lietuvoje parduodamo dyzelino – su aplinką žalojančiu palmių aliejumi

„Pasaulyje vis garsiau kalbama apie palmių aliejaus ribojimą maisto, kosmetikos gaminiuose ir biodyzeline. Vis daugiau valstybių ir jų piliečių suvokia, kad naudodami palmių aliejų, skatiname sparčius klimato kaitos procesus, atogrąžų miškų ir biologinės įvairovės naikinimą. Tačiau Lietuvoje, regis, sukame priešingu keliu – didžioji dalis vairuotojų net nežinodami tapo aplinką žalojančio palmių aliejaus vartotojais", – pabrėžė „Be palmių aliejaus" judėjimą pradėjusios organizacijos „Žiedinė ekonomika" steigėjas Domantas Tracevičius.

Prezidentui išsiųstame laiške, pabrėžta, kad gruodžio mėn. Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad  Lietuvos naftos rinkos monopolininkė UAB „Orlen Lietuva" nusprendė dyzelino sudėtyje naudoti bio priedą, gaminamą iš palmių aliejaus ir jo šalutinio produkto PFAD. Faktą apie palmių aliejaus produktų naudojimą žiniasklaidai patvirtino tiek „Orlen Lietuva", tiek Lietuvos degalinių tinklai.

Pasak D. Tracevičiaus, iki šiol dyzelinu su palmių aliejumi Lietuvoje prekiavo tik Suomijos bendrovė „Neste", tačiau po „Orlen" sprendimo, dyzeliną su palmių aliejumi siūlo visi pagrindiniai Lietuvos degalinių tinklai. Skaičiuojama, kad net 80 procentų šalies transporte suvartojimo sudaro dyzeliniai degalai. Taigi, eilinis vairuotojas praktiškai neturi jokių pasirinkimo galimybių.

Ryšys tarp pandemijos ir miškų niokojimo

Plečiant alyvpalmių plantacijas Pietryčių Azijos šalyse sparčiai naikinami atogrąžų miškai, o į atmosferą patenka dideli anglies dvideginio kiekiai, žūsta gyvūnų ir augalų rūšys. Beje, mokslininkai vis garsiau kalba, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp miškų kirtimo ir COVID-19 pandemijos – kuo giliau skverbiamės į gamtos pasaulį, tuo didesnė rizika perimti virusus iš laukinių gyvūnų ar užsikrėsti zoonosinėmis ligomis. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad galime sulaukti daugiau pandemijų, jei ir toliau naikinsime pasaulio miškus ir jų gyvūniją.

Pasaulinės aplinkosaugos organizacijos, tokios kaip „Greenpeace" ir Pasaulio gamtos fondas jau daug metų skambina pavojaus varpais dėl palmių aliejaus sukeliamos žalos aplinkai. Apie palmių aliejaus naudojimo degaluose kontraversiją aplinkosaugos organizacijos kalba ne vienerius metus. Organizacijos „Transport & Enviroment" duomenimis, daugiau nei pusė į Europos Sąjungą importuoto palmių aliejaus sunaudojama biodyzelinui.

Šią ydingą situaciją pakeistų Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymo projektas, kuriame numatoma, iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir (ar) jų atliekų pagamintų degalų nelaikyti biodegalais. Šiam įstatymo projektui pritaria net 15 Lietuvos nevyriausybinių aplinkosaugos ir vartotojų teisių, pramonės ir žemės ūkio organizacijų, vienijančių daugiau nei 1000 narių. Palaikymą Lietuvoje svarstomam įstatymui taip pat išreiškė „Greenpeace".  Priėmusi šį įstatymo projektą Lietuva prisidėtų prie pažangių Europos šalių, kaip Norvegija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Švedija, kurios jau anksčiau patvirtino didesnės ar mažesnės apimties palmių aliejaus degaluose ribojimus.

Komentuoja Lietuviškų degalinių sąjunga: 

„Žiemos metu į degalus gali būti maišomi bio komponentai: RRME (riebiųjų rūgščių metilo esteris) arba HVO (hidrinimo būdu gaminami biodegalai). Degalinių rinkos dalyviai suinteresuoti turėti galimybę rinktis, todėl šią žiemą daugelis degalinių renkasi maišyti HVO – iš augalinių atliekų ir liekanų pagamintus biodegalus, o ne rapsų aliejaus pagrindu gaminamus RRME. 

Lietuvoje žiemą naudojami HVO tipo biodegalai, pagaminti ne iš alyvpalmių aliejaus, o alyvpalmių aliejaus gamybos procese susidarančių maistui netinkamų liekanų. Tuo tarpu RRME žiemos metu vengiama naudoti dėl jo daug prastesnių kokybės savybių, siekiant apsaugoti degalų vartotojų interesus. Be to, Lietuvos gamtininkai ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad plytintys rapsų masyvai sukelia problemų paukščiams. 

Neigiamai vertiname nesiliaujančius bandymus skubotai uždrausti biodegalų gamybai naudoti liekanas ir atliekas, susidarančias palmių aliejaus gamybos procese. Priėmus tokį sprendimą, galimai būtų pakenkta vartotojams, iškraipyta sąžininga konkurencija prekybos biodegalais rinkoje, apribota biodegalų pasiūla, tai pabrangintų degalus, transporto paslaugas bei prekes, ypač maisto produktus.

Dar pernai Konkurencijos taryba pripažino, kad biodegalų žaliavų ribojimai prieštarauja sąžiningai konkurencijai, STT įspėjo apie galimas tokio draudimo pasekmes – neskaidrumą ir korupciją, o Energetikos ministerija – apie galimą rinkos monopolizaciją bei degalų kainų augimą vartotojams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimo tokia apimti, kaip šiuo metu yra siūloma Lietuvoje, nėra priėmusi nė viena Europos Sąjungos valstybė narė. Priešingai, siūlomos draudimas tiesiogiai prieštarauja ES direktyvai, kurią įstatymo projektu siekiama perkelti – tai nurodė ir Teisingumo ministerija.“