Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui? - "Autosalonas" paklausė teismo pirmininko.
Uostamiesčio keliuose aš, kaip vairuotojas, jaučiuosi gerai, ypač tai pajuntu grįžęs iš kitų didesnių miestų. Žinoma, tam tikrų problemų, pavyzdžiui, transporto spūsčių piko valandomis, yra, tačiau jų visiškai išvengti galbūt ir neįmanoma. Tai didmiesčiams būdinga ypatybė, tad ją reikia priimti kaip savaime suprantamą reiškinį. Be to, manau, kad mūsų mieste automobilių spūstys nėra jau tokios ryškios.
Teigiamai vertinu Klaipėdos miesto centrinėje gatvėje įvestą naujovę - juostą, skirtą autobusams, kuri transporto kamščių vengiantiems miestiečiams suteikia galimybę sklandžiai ir laiku pasiekti kelionės tikslą naudojantis viešuoju transportu.
Labiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reikėtų užtikrinti geresnes ir saugesnes sąlygas (ypač centrinėje miesto dalyje) dviratininkams. Šiuo metu jie turi važiuoti kelkraščiu, kuris dėl intensyvaus kitų transporto priemonių eismo atrodo nevisiškai saugus. Gal dėl to dviratininkai nepaiso tokio reikalavimo ir toliau važinėja šaligatviais. Tačiau toks jų pasirinkimas piktina nemažą dalį pėsčiųjų. Galbūt būtų galima dviratininkams užtikrinti saugesnį taką, aiškiau jį pažymėti, kad transporto priemonių vairuotojams būtų suprantama, kam jis skirtas.
Ar reikia griežtinti įstatymus
Pastaruosius kelerius metus avarijų mūsų šalyje mažėja, tačiau jų skaičius, palyginti su ES vidurkiu, vis dar didelis. Gal reikia dar labiau griežtinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę?
Jau ir dabar Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui numato išties griežtą atsakomybę. Beveik visose sankcijose yra numatytas laisvės atėmimas, o jo terminai už kai kuriuos nusikaltimus siekia net 10 metų. Taigi dar didesnis atsakomybės griežtinimas, manau, neatitiktų proporcingumo principo, iškraipytų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių hierarchiją. Taip pat nereikia pamiršti, jog įprastai nusikalstamos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu, yra padaromos neatsargia kaltės forma, todėl ir paskiriamos bausmės turi būti mažesnės nei tyčinių nusikaltimų atveju.
Aptariant administracinės atsakomybės klausimą, matyti, jog įstatymų leidėjas eina kiek kitu keliu ir yra linkęs ją griežtinti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris už analogiškus nusižengimus, nurodytus dabartiniame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, numatys griežtesnes nuobaudas. Vis dėlto būtina prisiminti teismų praktikoje įtvirtintą principą, kad kur kas svarbiau nei bausmės/nuobaudos griežtumas yra pačios atsakomybės neišvengiamumas.
O gal gatvėse paprasčiausiai trūksta policijos, kurios tautiečiai įpratę bijoti?
Didesnėse parduotuvėse yra apsaugos darbuotojai, tačiau vis tiek jose pasitaiko vagysčių. Tam tikras miesto vietas filmuoja vaizdo kameros, tačiau ir čia asmenys daro nusikaltimus. Taigi ne viskas, kas atrodytų akivaizdu, gali ir turi sumažinti žmonių norą pažeisti įstatymus ar taisykles, veikia. Nereikėtų galvoti, kad padaugėjus pareigūnų keliuose būtinai įvyks mažiau eismo įvykių. Mūsų visuomenė turi pati save ugdyti, mokyti tinkamo elgesio. Tik jausdami atsakomybę sau ir kitiems galėsime užtikrinti kiekvieno eismo dalyvio saugumą.
Žmogus - ne robotas
Kas, jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką neatsakingam elgesiui - įstatymai, policijos ekipažų kiekis gatvėse, vairavimo instruktorių pamokos, draugų pavyzdžiai, auklėjimas šeimoje?
Manau, kad išvardytų priemonių visuma. Žmogaus elgesys formuojamas nuo pirmųjų gyvenimo pamokų šeimoje iki įstatymų, su kuriais jis susiduria jau suaugęs ir būdamas atsakingas už savo veiksmus. Tačiau, kad ir kokias priemones taikytumėme, negalime užmiršti to fakto, kad žmogus pirmiausia yra asmenybė. Jis ne robotas ar mašina, kuriuos galima užprogramuoti, nustatyti konkrečiam veiksmui ir pan. Taigi geriausias mokytojas sau yra pats žmogus. Savikontrolė - esminė savybė, kurią turi turėti kiekvienas eismo dalyvis. Žmogui nepakanka tik žinoti, ką pasako kiti, ar suprasti, kas parašyta, tačiau jis turi ir atitinkamai elgtis.
Kone kasdien girdime, kad vėl sulaikytas vairuotojas, prieš tai baustas jau daugybę kartų, tačiau baudų nesumokėjęs, seniai neturintis vairuotojo pažymėjimo. Gal teisės aktuose įžvelgiate kokių nors spragų, neleidžiančių efektyviai kovoti su piktybiškais KET pažeidėjais?
Manau, kad galėtų būti išplėstos transporto priemonių konfiskavimo, kaip papildomos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą, taikymo ribos. Tai būtų itin aktualu tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau eismo įvykio nesukėlė. Transporto priemonės konfiskavimo taikymo išplėtimas padėtų įgyvendinti vairavimo apsvaigus prevenciją, taip pat galbūt apribotų galimybę asmenims daryti naujus pažeidimus.
Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją. Skiriant tik piniginę baudą pažeidimą padariusiems asmenims, priklausomai nuo jų materialinės padėties, daromas skirtingas poveikis. Be to, didelė dalis teisės pažeidimą padariusių asmenų, kaip ir pastebėjote, baudų nemoka ir jų nepavyksta išieškoti, todėl administracinės nuobaudos tikslai yra nepasiekiami. Taigi atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką galėtų būti svarstomas klausimas dėl balų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skyrimo sistemos (kokia galiojo ir iki 2008 metų) atkūrimo.
Iš svetimų nelaimių nesimokoma
Teismai nuolat skelbia nuosprendžius ir nutartis už mirtinų avarijų sukėlimą, vairavimą išgėrus ir pan. Kodėl žmonės nesimoko iš šių istorijų?
Atsakymas labai paprastas. Žmonės dažniausiai yra abejingi skaudiems įvykiams tol, kol tai nepaliečia jų pačių. Taip, visuomenė reaguoja į nelaimes, aptarinėja teismų sprendimus. Tačiau ar tai turi jai ilgalaikį poveikį - diskutuotina. Čia ir darome visi klaidą. Žmonės galvoja, kad tokie įvykiai jų nepalies. Dažnas mano, kad išgėręs keletą stikliukų alkoholio jis ir toliau gali dėmesingai vairuoti, kad viršijant greitį jo kelyje nieko netikėto nepasitaikys. Ir visi tikisi saugiai grįžti namo nesužaloti. Tačiau realybė būna kitokia, ir dažnai - ypač skaudi.
Karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį laimėti?
Greito recepto, kuriuo būtų galima sustabdyti karą keliuose, galbūt nepavyktų atrasti. Tam reikia laiko, per kurį mūsų visuomenėje susiformuotų tinkama vairavimo kultūra. Tiek pirmą kartą prie transporto priemonės vairo sėdęs jaunuolis, tiek ir įgudęs vairuotojas turi suprasti galimas savo elgesio pasekmes. Trumpa pasididžiavimo "kietu" vairavimu ar kitų taisyklių pažeidimo akimirka gali tapti ilga likusio gyvenimo nesėkme. Tad geriausias vaistas nuo karo keliuose yra žmonių sąmoningumo ugdymas.
"Visko pasitaiko"
Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai erzina jus, kaip vairuotoją?
Gal ne tiek erzina, kiek kartais stebina eismo dalyvių nepagarba kitiems, nepaisymas abipusių interesų, žmonių elgesys, tarsi jie būtų vieninteliai kelyje. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai vairuotojai kelių juostų važiuojamojoje dalyje lyg nieko aplink nematydami važiuoja antra ar trečia eismo juosta, nors yra visiškai laisva dešinioji. Taip pat, mano manymu, vairuotojai galėtų atsakingiau žiūrėti į transporto priemonės statymą. Kartais atrodo, kad automobiliai būna, vaizdžiai kalbant, tiesiog numesti. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad dažnai dviratininkai, nepaisydami Kelių eismo taisyklių, važiuoja per pėsčiųjų perėją. Taip jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Kokie jūsų, kaip vairuotojo, minusai? Ar pažeidinėjate KET?
Būtų klaidinga manyti, kad minusų neturiu. Kaip ir daugeliui, įvairiose situacijose visko pasitaiko - juk vis dėlto gyvenu didmiestyje, kuriame yra pakankamai intensyvus eismas. Iš vieno artimo žmogaus, kai jis kaip keleivis važiavo su manimi, esu sulaukęs pastebėjimų, kad laiku nepersirikiuoju, ne visada pravažiuoju sankryžas mirksint leistinam šviesoforo signalui.
Pažeidinėti KET tikrai nesu linkęs. Esu teisininkas, tad ši profesija savaime įpareigoja elgtis atsakingai. Tačiau nebūčiau teisus sakydamas, kad niekada nesu pažeidęs taisyklių. Matyt, tai lemia žmogiškas neatsargumas. Stengiuosi vairuoti saugiai, nesudaryti nepatogumų kitiems eismo dalyviams, o jei dėl kokio pažeidimo taip nutinka, atsiprašau.
ANKETA
Arvydas Daugėla, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas. Amžius - 52 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1988 sausio 1 d. Ilgesnį laiką naudoti automobiliai - "Audi Coupe" (apie 3-4 metus), "Mercedes-Benz E260" (7 metus), "Mercedes-Benz E240" (8 metus). Beje, nuo 1999 metų iki šiol laisvalaikiu vairuoja GAZ-21 "Volga". Už KET pažeidimus nebaustas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą