Automobilių su tradiciniu kuru atsisakys ir Prancūzija

Automobilių su tradiciniu kuru atsisakys ir Prancūzija

Vieną didžiausių rinkų ir daug automobilių gamintojų Europoje turinti Prancūzija jungiasi prie šalių, siekiančių atsiriboti nuo iškastinį kurą naudojančio transporto.

Prancūzija pranešė apie savo planus iki 2050 metų į atmosferą nebeišmesti nė vieno gramo anglies dioksido (CO2). Tarp numatomų priemonių - anglis naudojančių jėgainių uždarymas iki 2022 metų, atominių jėgainių veiklos apribojimas perpus iki 2025 metų ir licencijų naftos gavybai galiojimo nutraukimas.

Tačiau vienas įdomiausių punktų - iki 2040 metų uždrausti vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių gamybą ir pardavimą.

Tokius siekius šalies energetikos ministras Nikola Julo (Nicolas Hulot) pavadino "revoliucija".

Radikalaus ekologinės situacijos gerinimo planas numato, jog bus sukurta efektyvi mokestinio stimuliavimo sistema, žmones skatinanti pirkti elektromobilius ir taip atnaujinti visos šalies automobilių parką.

Iš pradžių ketinama vairuotojus skatinti atsisakyti iki 1997 metų pagamintų dyzelinių ir iki 2001-ųjų išleistų benzininių automobilių.

Šiuo metu Prancūzijoje elektromobiliai sudaro vos 1,2 proc. viso šalies automobilių parko, hibridinių modelių dalis kiek didesnė - 3,5 proc.

Priminsime, kad pirmieji iš europiečių dar pernai pavasarį apie planus nuo 2025 metų šalyje uždrausti automobilius su vidaus degimo motorais pranešė olandai. Nuo tų pačių 2025-ųjų uždrausti transportą su tradiciniais varikliais ketina ir viena didžiausių pasaulyje naftos eksportuotojų - Norvegija.

Vokietija nusimatė kiek vėlesnį terminą - 2030 metus, o dabar šioje šalyje imamasi žingsnių tobulinti senus dyzelinius modelius. Birželio pabaigoje Vokietijos transporto ministerija paragino automobilių gamintojus atšaukti apie 12 mln. dyzelinių modelių bei atnaujinti jų programinę įrangą.

Didieji Vokietijos gamintojai pernai balandį paskelbė savanoriškai atšaukiantys 630 tūkst. modelių tam, kad galėtų juose atnaujinti programinę įrangą. Tačiau tai neįtikino priežiūros tarnybų, todėl šalies politikai dar labiau padidino spaudimą gamintojams. Valdžia reikalauja, kad automobilių pramonė pati prisiimtų visas išlaidas.

Tokią vyriausybės iniciatyvą palaiko ir visuomenininkai. Vokietijos automobilininkų klubas ADAC, didžiausia ir įtakingiausia panašaus pobūdžio organizacija Europoje, paragino vartotojus kol kas atsisakyti planų pirkti dyzelinius automobilius ir palaukti rudens, kuomet laukiama pasirodant modelių su "švaresne" "Euro-6D" technologija.

Prie valstybių planų, atrodo, ima taikytis ir patys automobilių gamintojai. Štai "Volvo" šiomis dienomis pranešė, jog nuo 2019 metų visi jos gaminami modeliai taps hibridais arba elektromobiliais. Paskutinį vien tik dyzeliniu kuru arba benzinu varomą automobilį švedai planuoja išleisti 2025 metais.

INFORMACIJA

Visame pasaulyje dėl anglies dvideginio išmetimo į atmosferą sukeliama per 60 proc. sustiprinto šiltnamio efekto. Šalyse, kuriose stipri pramonė, išmetamo CO2 kiekis sudaro daugiau nei 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Anglies kiekis Žemėje ribotas ir taip pat priklauso ciklui. Tai labai sudėtinga sistema, kurioje anglis juda atmosferoje, Žemės biosferoje ir vandenynuose. Fotosintezės dėka augalai sugeria CO2 iš atmosferos, iš anglies gamina savo audinius ir sunykdami bei pūdami grąžina atgal į atmosferą. Atmosferoje CO2 gali išbūti 50-200 metų, priklausomai nuo to, kaip jis pakartotinai grąžinama į žemę arba į vandenynus.

CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Taip pat šiuo metu ji ir sparčiausiai auganti nuo nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis - iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.

Šaltinis - aplinka.lt

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder