Dalyje sostinės sankryžų prie šviesoforų atsirado paaiškinančios lentelės, kaip važiuoti degant žaliam šviesoforo signalui arba užsidegus sekcijai į kairę. Tačiau tokių sankryžų yra daugiau nei atsiradusių lentelių ir, pavyzdžiui, S. Konarskio ir V. Pietario gatvių sankryžoje vairuotojai nevažiuoja net ir degant žaliam šviesoforo signalui.
LRT.lt primena, kad nuo 2019-ųjų lapkričio nebegalioja Kelių eismo taisyklių (KET) 75 punktas, kuris skambėjo taip:
Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.
Eismas sankryžoje / Susisiekimo ministerijos nuotr.
Kaip važiuoti sankryžose?
1. Privažiavus prie sankryžos būtina atkreipti dėmesį, koks šviesoforas stovi prieš jus – su rodyklėmis ar be jų. Svarbu pasižiūrėti į pagrindinį šviesoforą, jį dažniausiai sudaro 3 spalvos, nuo viršaus į apačią: raudona, geltona ir žalia. Tada reikia atkreipti dėmesį, ar pagrindinis šviesoforas yra su rodyklėmis (jos gali būti kombinuotos, pavyzdžiui, leidžiančios judėti tiems, kas važiuoja tiesiai ir suka į kairę), ar rodyklių nėra.
2. Įvertinę, koks tai šviesoforas – paprastas (gali būti pridėta sekcija) ar su rodyklėmis, prisimename svarbų Kelių eismo taisyklių (KET) 158 punktą.
Atkreipkite dėmesį, kad ir iliustracijose vieni pagrindiniai šviesoforai yra su rodyklėmis, o kiti – be jų (nederėtų painioti su papildoma sekcija, kuri montuojama prie pagrindinio šviesoforo).
Jei privažiavę prie šviesoforo pamatome, kad pagrindinis šviesoforas (tas, kuris turi 3 spalvas) yra be rodyklių (prie jo gali būti prijungta sekcija), vadovaujamės 158 punktu, kuris skamba taip:
Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
Eismas sankryžoje / Susisiekimo ministerijos nuotr.
Paprasčiau tariant, jei šviesofore be viduje esančių rodyklių dega žalias signalas, galima atlikti posūkį į dešinę (ir į kairę), net jei sekcija nedega. Sekcija į dešinę tokiu atveju užsidegs, jei pagrindiniame šviesofore degs raudonas signalas. Labai retais atvejais gali degti pagrindinis žalias signalas ir sekcija į dešinę, tačiau sekcijos tam ir įrengiamos, kad būtų uždegamos, kai pagrindiniame šviesofore dega raudonas signalas.
Jei privažiavę prie šviesoforo pamatome, kad pagrindinis šviesoforas yra su rodyklėmis, vadovaujamės rodyklėmis ir šviesoforo signalais.
Instruktorė: žmonėms įdomiau Bunkė nei KET
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova sako, kad vairuotojams trūksta informacijos apie pokyčius gatvėse, o juo labiau jei tai susiję su sankryžomis, kur didelis eismo intensyvumas ir kertasi eismo dalyvių trajektorijos.
„Pavyzdžiui, jei siunčiami SMS pranešimai apie artėjančią audrą, kodėl negalima išsiųsti ir apie KET pakeitimus? Panaudoti tuos LED ekranus prie sankryžų trumpai informacijai?“ – kalbėdama su LRT.lt stebėjosi instruktorė.
Ji taip pat pabrėžia, kad ir patys vairuotojai turėtų domėtis KET pokyčiais ir tuo, kas vyksta gatvėse.
„Ne visi skaito naujienas, laikraščius. KET pakeitimus dažniausiai įdeda į autorubriką, o žmonės dažniau skaito apie Pikul ar Bunkės gyvenimą, todėl net neseka kitų rubrikų naujienų“, – spėjo pašnekovė.
Anot O. Židovlenkovos, daugiau prisidėti galėtų ir policija, savanoriai – aktyviau teikti informaciją vairuotojams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą