Jie tikina, kad už Lietuvos kelius jau geresni ne tik Estijos, bet ir Baltarusijos keliai.
Tačiau ar tokie skundai nėra viešųjų ryšių akcija, kuria pasirūpino vis daugiau užsakymų norintys gauti kelininkai? Į Lietuvos kelius pastaraisiais metais investuota tikrai nemažai, tad tokie vežėjų verkšlenimai panašūs į svetimu balsu išsakomą spaudimą šalies valdžiai.
"Blogiau nei Baltarusijoje"
"Lietuvos keliai Tarybų Sąjungoje garsėjo kaip patys geriausi. Tačiau per pastaruosius metus žengėme žingsnį atgal - šiandien už Lietuvos kelius prastesnės būklės yra tik Ukrainos keliai, mus pralenkė net Baltarusija", - praėjusią savaitę su gramatinėmis klaidomis išplatintame pranešime spaudai teigia tolimojo keleivinio transporto kompanijos TOKS vairuotojas Algimantas Rutavičius.
Jam antrina ir keleivių vežimo kompanijos "Kautra" vairuotojas Darius Rainys. Jo teigimu, per pastaruosius metus Baltarusijos kelių tinklas sparčiai atnaujinamas - nors keliai ir siauri, juose nėra duobių, nesimėto akmenukai, asfalto danga švari. Esą Lietuvos keliai už daugelį baltarusiškų geresni tik tuo, kad juose yra kelių stulpeliai, užtvarai.
Prastais keliais garsėjusi Lenkija, pravirkusių vairuotojų nuomone, prieš pernai vykusį Europos futbolo čempionatą taip pat susitvarkė - dabar galima drąsiai važiuoti ir mokamais, ir daugeliu nemokamų kelių. Su geriausiais Europoje - Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos - keliais Lietuvos keliai negali net lygintis.
Kenčia autobusai
"Nuo nešvarios kelio dangos iš po priekyje važiuojančios transporto priemonės ratų skriejantys akmenukai neretai sudaužo priekinius žibintus, langus, kurių vienas kainuoja daugiau nei 3 000 litų. Mums tai didelė žala", - teigia "Kautros" Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis.
TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus teigimu, priekinius stiklus bendrovė priversta keisti visiems autobusams bent kartą per metus.
"Būna, kad pakeitus stiklą ir autobusui išvažiavus į liniją pirmą dieną jis vėl suskaldomas. Techninių apžiūrų reikalavimai yra europiniai, tad kas pusė metų reikalaujama, kad transporto priemonė būtų tokia, kaip nuo gamyklos konvejerio, tik keliai ir jų priežiūra neeuropinė", - pastebi jis.
Be to, daugelis autobusų važinėja pabaltavusiais šoninių stiklų paketais, nes dėl pastovaus kratymosi per duobes ir nelygumus jie išsihermetizuoja.
Moko asfaltuoti
Lietuviai vairuotojai pastebi ir kelių lopymo tradicijų skirtumą Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. "Ilgametę patirtį turinčio" vairuotojo Algimanto, kurio pavardė pranešime kažkodėl nenurodoma, teigimu, jei šalia būtų dvi duobės, lietuviai į kiekvieną jų pribertų asfalto ir po kiek laiko vėl žiūrėtų, kaip tose pačiose vietose atsiveria naujos duobės. Tuo tarpu vokiečiai imtų ir vienu lopu užasfaltuotų abi duobes - tai duotų didesnę naudą.
"Nors Latvijoje keliai taip pat nėra pačios geriausios būklės, tarptautinis greitkelis "Via Baltica" yra puikiai prižiūrimas. Tuo tarpu Lietuvos kelių infrastruktūros flagmanu turinti būti "Via Baltica" atrodo pamiršta. Pavyzdžiui, atkarpa Suvalkijoje yra pati pavojingiausia Lietuvoje - joje per metus įvyksta bent keletas kraupių avarijų, kuriose žūsta daug žmonių. Dažniausia priežastis - vilkikų virtinės. Čia kelias turėtų būti platinamas - tai neišvengiama", - svarsto K. Kairaitis.
Įdomu tai, kad išplatintame pranešime spaudai bendrovių vairuotojai kaip sudėtingiausio eismo ruožus šalies keliuose nurodo neva provėžuotą kelio Vilnius-Kaunas - Klaipėda ruožą ties uostamiesčiu.
Tai kelia įtarimą, jog arba tie minimi vairuotojai pastaruoju metu apskritai nėra važiavę visiškai atnaujinta automagistrale ties Klaipėda, arba čia neužsuka pranešimą rengę viešųjų ryšių "specialistai". Galų gale, jie net nežino, kad kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda apskritai nėra. Tai - automagistralė.
Finansavimas - mažiausias?
Pranešimo spaudai pabaigoje jo autoriai lyg tarp kitko pateikia statistiką, kiek skiriama pinigų kelių priežiūrai Lietuvoje ir kiek - užsienyje. Panašu, jog tai galutinai įrodo jo autorystę - kyšančias iš godumo turbūt nemirsiančių kelininkų ausis.
Šiaip ar taip, teigiama, kad, Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių finansavimas iš ES šalių buvo vienas mažiausių. Esą Lietuvoje 1 kilometrui valstybinės reikšmės kelių buvo skiriama 13,8 tūkst. eurų, tuo tarpu Austrijoje - 721 tūkst., Prancūzijoje - 255 tūkst., Didžiojoje Britanijoje - 214 tūkst., Slovėnijoje - 116,8 tūkst., Vokietijoje - 111,3 tūkst., Italijoje - 96,3 tūkst., Norvegijoje - 82,6 tūkst. eurų.
Kur kas labiau transporto infrastruktūra rūpinasi ir kaimynai: iš 2007-2013 m. ES paramos Lenkija transporto infrastruktūrai skyrė 38 proc., Estija - 30 proc., Latvija - 36 proc., o Lietuva tik - 22,58 proc.
"Mokslininkų apskaičiuota, kad jei finansavimas ir toliau išliks toks pat, kelių dangos bus atstatomos tik kas 30 metų arba per dvigubai ilgesnį laiką nei reikėtų. Per tiek laiko dėl transporto ir oro poveikio dangoje atsiranda įtrūkimų, kuriuos būtina sutvarkyti. To nepadarius, per keletą vėlesnių metų danga aižėja labai greitai, o jai pasenus dar 12-15 metų, jau būtinas kapitalinis remontas. Tai kainuoja gerokai brangiau", - lengva reketo forma užsimenama pranešime.
Rašyti komentarą