Neišsimiegojusio ir pavargusio vairuotojo reakcija stipriai sulėtėja, nespėja laiku priimti lemiamo sprendimo arba po kelių sekundžių užmiega prie vairo. Mieguistas vairuotojas prilyginamas neblaiviam vairuotojui. Sekundei užmigęs, vairuotojas gali nežinodamas nuvažiuoti nuo kelio, apsiversti, trenktis į stulpą ar net susidurti su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu.
Latvijoje atlikti tyrimai parodo, kad net trečdalis (apie 30%) vairuotojų rizikuoja užmigti prie vairo. Daugiau negu 90% vairuotojų iš rizikos grupės šios problemos nesuvokia.
„Išanalizavus šiuos faktus, taip pat atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir praktiką, Kelių eismo saugumo direkcija inicijavo ir profesionaliai pradėjo tyrimą, kurio uždavinys buvo nustatyti Latvijos keliuose vairuotojų mieguistumo lygį,“ pasakoja Girtis Rorbakas, Kelių eismo saugumo direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Apibendrinat tyrimų skaičius, paaiškėja, kad kas trečias Latvijos vairuotojas rizikuoja užmigti vairuodamas automobilį. Be to, apklausa atskleidė, kad patys vairuotojai tame neįžvelgia jokios problemos ir neįvertina mieguistumo sukeliamos rizikos bei pasekmių.
„Latvijoje tyrime dalyvavo daugiau nei 300 vairuotojų. Neatsižvelgiant į tai, kad tyrimas vyko šviesiuoju paros metu, daugiau nei trečdaliui vairuotojų buvo nustatyta padidinta rizika užsnūsti prie vairo,“ nurodė Leonas Bumfaldas, Rygos Stradinės universiteto Žmogaus fiziologijos ir biochemijos katedros docentas ir tyrimo vadovas. „Net 6% iš tų vairuotojų buvo tokie mieguisti, kad galėjo tuoj pat užmigti. Jei tai nutiktų realiai prie vairo, pasekmės būtų tragiškos. Deja, Latvijos padėtis šioje situacijoje yra tiek pat dramatiška kaip ir Vidurio Europos šalių – Vokietijos ir Austrijos.“
„Neabejotina, kad kai kurie iš pavargusių vairuotojų, kurie buvo mieguisti, serga miego apnėja (miego sutrikimas), ir patys to nežino. Tai liga, kuomet miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas, dėl šios priežasties žmogus neišsimiega,“ paaiškino Juris Svaža, Rygos Stradinės universiteto Stomatologijos instituto Miego laboratorijos vadovas. „Mūsų pacientai įvairūs, pavyzdžiui, vienas gabena suskystintas dujas. Laimei, jis apie savo ligą sužinojo, dabar gydosi ir nebekelia grėsmės kitų eismo dalyvių ir savo saugumui. Savo ruožtu, mums yra žinomas vienas autobuso vairuotojas, kuris serga, nesigydo ir kasdien vairuoja keleivinį autobusą. Šios situacijos pasekmės gali būti dramatiškos, panašiai kaip kad buvo prieš metus Maskvoje, kuomet autobuso vairuotojas, sirgęs miego apnėja, įvažiavo į namo sieną, avarijos metu žuvo 9 žmonės, bet tokių vairuotojų dešimtys... Kaip tik todėl dešimt Europos Sąjungos valstybių nesuteikia teisės vairuoti automobilių tiems žmonėms, kurie serga miego apnėja ir nesigydo. Dėl šios problemos Europoje šiemet yra numatoma diskusija.“
Valstybės policija pateikė statistinius duomenis tokių avarijų, kurių priežastis vairuotojų mieguistumas arba neatsargumas. „2011 metais tamsiuoju paros metu yra užregistruoti 645 eismo įvykiai, kuriu metu žuvo 20 žmonių, 276 buvo sužaloti. Šių nelaimių priežastis galėtų būti per didelis nuovargis ar neatsargumas kelyje,“ nurodė Edmundas Zivtinis. „Neseniai spaudoje buvo pateikta informacija, apie avariją, kuomet aštuntą valandą ryto vairuotojas užmigo prie vairo, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su atvažiuojančiu mikroautobusu. Laimei, aukų nebuvo.“
Realiai pavyzdžių ir pasakojimų yra įvairių, bet visuomenė dar nesuvokia pasekmių, kurias gali sukelti mieguistumas ar užsnūdimas sekundei prie vairo. Kaip tik todėl Kelių eismo saugumo direkcija patvirtina, kad ši kampanija yra būtina. Ji paaiškintų žmonėms apie pasekmes, kokias gali sukelti pavargęs vairuotojas. Panašios kampanijos jau buvo organizuojamos kitose Europos valstybėse.
Parengė Vaida Bareikaitė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą