Milijonai išmesti į balą?

O kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai - estakadų Palanga-Klaipėda ir Palanga-Šilutė statyba - visiškai neaišku.

Statė pagal projektą

Nemažai klaipėdiečių jau senokai piktinosi, kad užuot stačius estakadą, leisiančią "Vilniaus ponams" vasaros metu patogiai nuvažiuoti į Palangą, verčiau jau būtų buvusi rekonstruota Baltijos ir Vilniaus prospektų bei Šilutės plento sankryža, ties kuria po pirmojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo persikėlė automobilių spūstys.

LAUKIMAS. Ar teisūs yra projektuotojai, tvirtinantys, kad tokių spūsčių ties Jakų žiedu nebeliks pabaigus Joniškės gatvės rekonstrukciją bus galima įsitikinti tik po metų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Negana to, kad šie pasipiktinusiųjų balsai nebuvo išgirsti, antrojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo metu klaipėdiečiams buvo sukurta dar viena problema. Iki 140 mln. litų kainavusios estakados Palanga-Kaunas ir Kaunas-Palanga statybų pabaigos įvažiuoti į žiedą buvo skirtos dvi eismo juostos, o dabar liko tik viena. Tai tapo piko metu susidarančių spūsčių priežastimi.

Statybos darbus atlikusios bendrovės "Kauno tiltai" atstovė Rimantė Jablonskytė teisinosi, esą tai ne statybininkų išradimas. Iki šiol eismą gerinusios dvi įvažos juostos buvo tik laikinas sprendimas. Projektuotojai nė nemanė jas palikti visam laikui. O pagal techninį Klaipėdos Jakų žiedo rekonstrukcijos projektą, įvažiavimui į Jakų žiedą iš Palangos pusės yra suprojektuota viena transporto juosta. Taip esą pasielgta todėl, kad trečiajame žiedo rekonstrukcijos etape turėtų iškilti dar dvi estakados, kurios sujungtų Klaipėdos ir Palangos bei Palangos ir Šilutės kelius.

Beje, būtent šiems būsimiesiems darbams paliktos neužbaigtos geležbetoninės konstrukcijos irgi kelia klausimų vairuotojams - žmonės įžvelgia grėsmę, jog ypač atvažiuojantieji nuo Kauno gali nulėkti nuo estakados.

"Pirmojo statybų etapo metu buvo atlikta dalis darbų, reikalingų antrajam - virš estakados Klaipėda-Kaunas buvo iškelta dalis dabar jau funkcionuojančios estakados Palanga-Kaunas. Dabar pagal projektą buvo atlikta dalis darbų trečiajam etapui. Yra įrengti nukreipiamieji ženklai, pastatyti gelžbetoniniai užtvarai, viskas atlikta pagal saugos reikalavimus", - aiškino pokalbininkė.

Tiesa, kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai - nėra aišku. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius patvirtino, kad kol kas bus apsiribota tais darbais, kurie jau atlikti.

"Apie trečiąjį etapą kol kas net nemąstome", - užtikrino R. Lipkevičius.

Kalta kita rekonstrukcija?

Jakų žiedinę sankryžą projektavo Kauno bendrovės "Kelprojektas" specialistai. Klaipėdiečiai piktinasi, esą kauniečiai neįvertino mūsų miesto specifikos ir privėlė klaidų. Tačiau jie tvirtina, kad viskas čia padaryta gerai.

"Nors rekonstrukcijų darbai yra baigti, pilnai projekto privalumus vairuotojai pajaus tik baigus Klaipėdoje esančios Joniškės gatvės rekonstrukciją. Rugsėjo viduryje uždarius šią gatvę, ženkliai padidėjo eismo intensyvumas nuo Palangos iki Jakų žiedo. Apmaudu, tačiau vairuotojai šioje atkarpoje kurį laiką dar užtruks spūstyse", - vakar išplatintame pranešime spaudai cituojamas UAB "Kelprojektas" Kelių skyriaus projektų vadovas Giedrius Sarapinas.

Tos pačios bendrovės Klaipėdos filialo direktorius Edmundas Kolakauskas gina kolegas ir tvirtina, kad sankryža suprojektuota pagal visus eismo saugumo reikalavimus. Projektuotojas irgi mano, kad spūstys ties žiedu susidaro tik todėl, kad rekonstruojama Joniškės gatvė.

"Klaipėda dabar turi tik du šoninius įvažiavimus į miestą. O vienas panaikintas. Todėl kelio atkarpa ties žiedu ir užkemšama. Aišku, iš Palangos pusės būtų galima įvažiuoti ir Liepojos gatve pro ligonines. Be to, yra dar vienas naujas įvažiavimas pro Tauralaukį. Kodėl juo nepasinaudojus

Tikrai nėra taip, kad mes, projektuotojai, vieni kitus dengiame, tačiau Jakų sankryžoje viskas suprojektuota teisingai. Tikrai nėra didelės tragedijos, kad tenka kelias minutes palaukti. Piko valandomis taip visuomet būna. Aš kasdien važiuoja šia sankryža, todėl galiu ją įvertinti ir kaip vairuotojas. Man svarbiausia yra ne kuo greičiau, o kuo saugiau įvažiuoti į žiedą ir pasiekti tikslą. O į žiedą įvažiuoti saugiausia yra būtent viena eismo juosta. Pažvelkite į Vilniaus plentą ties Baltijos prospektu. Juk čia automobiliai išsirikiavę net trijose eismo juostose, tačiau spūstyse sugaišta kur kas ilgiau nei ties Jakų žiedu. Problema išsispręs, kai bus rekonstruota Joniškės gatvė. Iki šiol šia gatve važiavusieji renkasi kitus kelius. Dažniausiai - pro Jakų sankryžą. Todėl čia piko valandomis ir susidaro spūstys", - išeitį siūlo E. Kolakauskas.

Rugsėjį prasidėjusi Joniškės gatvės rekonstrukcija užtruks metus. Dėl nenumatytų aplinkybių darbus vykdanti įmonė terminą galės pratęsti dar trimis mėnesiais.

Pigesnė buvo atmesta

Inžinierius Stanislovas Buteliauskas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros lektorius, matydamas ties rekonstruotu Jakų žiedu susidarančias automobilių eiles, aiškina, kad išsipildė jo prognozės.

"Dar prieš šios sankryžos rekonstrukciją sakiau, kad po 5-10 metų čia susidarys tokios pat spūstis, kaip ir iki tol. Visa bėda, kad buvo pasirinktas būtent toks variantas, o ne toks, kokį sukūriau ir siūliau aš", - "Vakarų ekspresui" aiškino S. Buteliauskas.

Inžinieriaus teigimu, jo užpatentuota sankryža "Pinavia" būtų buvusi ir pigesnė, ir efektyvesnė.

"Mano apskaičiavimais, sankryžą būtų buvę galima rekonstruoti už 100 milijonų litų. Be to, už tą pačią sumą žiedo viduryje būtų buvę galima pastatyti ir kelių aukštų automobilių saugojimo aikštelę, kurioje būtų tilpę nuo 500 iki 1 000 automobilių. Iki žiedo atvažiavusieji čia galėtų palikti savo mašinas, o į miestą važiuoti maršrutiniais autobusais. Dėl to neliktų spūsčių ir ties Baltijos prospekto sankryža", - savo pasiūlymą priminė S. Buteliauskas.

Šis inžinierius dar 2006-aisiais siūlė Jakuose panaikinti žiedą ir vietoje jo įrengti keturių lygių sankryžą, kurią automobiliai pravažiuotų nesustoję.

Informacija

Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai pradėti 2008 m. ir truko 4 metus. Pirmame etape suprojektuota ilgiausia Lietuvoje 610 m keturių eismo juostų estakada kryptims Kaunas-Klaipėda, Klaipėda-Kaunas, privažiavimo prie jos keliai bei rekonstruotas tunelis A1 kelyje. Ši rekonstrukcijos dalis atsiėjo apie 101 mln. litų.
Antrajame darbų etape suprojektuotos ir įrengtos dvi estakados - 317 m ilgio Kaunas-Palanga ir 552 m ilgio Palanga-Kaunas kryptimis bei privažiavimo keliai su atraminėmis sienutėmis, kurie sujungia estakadas su A13 keliu. Taip pat rekonstruota esama Jakų žiedinė sankryža, joje įrengiant naują asfaltbetonio dangą.