Praėjusiais metais, po kelių situacijų, kuomet atplyšę greičio slopinimo kalneliai gatvėse sugadino uostamiesčio gyventojų automobilius, net pačioje savivaldybėje kilo diskusijos apie tinkamesnių priemonių taikymą.
Tuomet nuspręsta, jog brangius ir nuolat keičiamus guminius greičio slopinimo kalnelius turėtų pakeisti gerokai pigesni ir patvaresni - asfaltbetoniniai. Šis procesas Klaipėdos gatvėse beveik jau baigtas, tačiau vairuotojams vėl kilo eilė klausimų.
"Pažiūrėkite, kokie tie naujieji kalneliai. Kai kurių viršus jau nugremžtas automobilių dugnais ar išmetamaisiais vamzdžiais. O kiti - atvirkščiai, vos matomi nuo žemės, juos pervažiuoti galima kad ir 100 km/h greičiu, nieko nepajusi", - "Vakarų ekspresui" teigė Nerijus, tvirtinęs gana žemą prošvaisą turinčio automobilio apačia pats ne kartą atsirėmęs į kelis asfaltinius kalnelius.
Greičio slopinimo įrangos standartus Lietuvoje reglamentuoja teisės aktai, tačiau panašu, kad rangovas - bendrovė "Lemminkainen Lietuva" - šiuos standartus supranta savaip. Kaip kitaip galima paaiškinti tai, jog kone visi naujieji kalneliai Klaipėdos gatvėse yra skirtingi?
Pavyzdžiui, įrengtuosius Statybininkų prospekte, ties Gedminų gatve, galima pravažiuoti net nestabtelėjus, o kiti kalneliai tame pačiame prospekte, tik jau ties E. Balsio menų gimnazija, yra gerokai aukštesni. Analogiška situacija su skirtingomis kalnelių poromis - ir Smiltelės gatvėje. Įrengtieji Pilies gatvėje, šalia "Baltijos" laivų statyklos, irgi yra aukšti - tą išduoda jau gerokai nubrūžintas jų viršus, o štai esantieji Minijos gatvėje - gal tik kelių centimetrų aukščio.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pripažino egzistuojant tokią problemą.
"Antradienį šiuo klausimu susitikome su "Lemminkainen" atstovais ir sutarėme dar šią savaitę sudaryti komisiją, kurioje būtų ir jie, ir savivaldybės tarnautojai. Tikrinsime, kurie kalneliai jau yra apgadinti automobilių ir ar jie atitinka standartus. Jei pasirodys, kad jie - aukštesni nei priklauso, rangovui teks pažeminti nufrezuojant viršų", - sakė valdininkas.
Pasak jo, kalneliai neturėtų būti aukštesni nei 10 cm, kad jų nepalietę galėtų pravažiuoti 12,5 cm prošvaisą turintys automobiliai. Žinia, standartinio lengvojo automobilio prošvaisa yra maždaug 15 cm.
"Bet net kai kurie gamykliniai modeliai yra su 13 cm prošvaisa. Jei tokį pilnai pakrauna, nuo kelio dangos iki dugno telieka 9 ar dar mažiau centimetrų. Kaip tokia mašina įveikti tuos kalnelius?" - kelininkų standartais stebisi Nerijus.
"Aišku, yra visokių automobilių, bet daugumai 10 cm aukščio kalnelis tikrai neturėtų būti neįveikiama kliūtis. Be to, per kalnelius reikia mokėti važiuoti. Jei judėsi mieste leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, nieko neatsitiks, bet jei važiuosi greičiau, gali būti problemų. Tačiau kalneliai juk tam ir yra įrengiami, kad vairuotojai prieš juos nelėktų kaip pametę galvas.
Dar problemų gali būti, jei užvažiavęs ant kalnelio stabdysi - fizika lemia, kad tuo metu automobilis pritūpia, todėl gali liesti kalnelio viršų. Tas pats - ir staigiai pajudant iš vietos", - subtilumus aiškino L. Dūda.
Pasak jo, kitas vairuotojų pastebėjimas - dėl neva per menko kalnelių matomumo (mat, skirtingai nuo buvusių raudonų guminių, jie yra tos pačios asfalto spalvos) - yra ne visai pagrįstas.
"Remiantis tomis pačiomis taisyklėmis, užtenka atitinkamo kelio ženklo bei šachmatų lentos langelių principu nudažytos linijos prieš pat kalnelius. O pačių kalnelių nudažymas nenumatomas", - teigė vyriausiasis miesto ūkvedys.
"Važiuokite atidžiai, neišdegę akių, ir viskas bus gerai", - dar kartą priminė L. Dūda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą