Pirmąją pagalbą mokėtų suteikti tik trys iš dešimties vairuotojų

Pasak draudimo bendrovės Lietuvoje Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, apklausos duomenimis, tik trečdalis vairuotojų mokėtų suteikti pirmąją pagalbą kelyje.

"Daugiau nei pusė vairuotojų abejojo, ar galėtų suteikti pirmąją pagalbą, tuo tarpu net kas septintas vairuotojas pripažino, jog tikrai nežino, kaip tai padaryti", – pasakoja A. Pilčicas.

Jis pastebi, kad kaip suteikti būtinąją pagalbą daugiausiai žino jaunesni vairuotojai. Net 65 proc. 20 metų neturinčių vairuotojų moka suteikti pirmąją pagalbą. 20–29 metų amžiaus grupėje tai galėtų padaryti 43 proc. vairuojančiųjų. Tuo tarpu tarp vyresnių nei 60 metų vairuotojų, mokančių suteikti pirmąją pagalbą, tėra 18 proc.

"Kuo seniau žmogus mokėsi vairuoti ir baigė pirmosios medicininės pagalbos kursus, tuo didesnė tikimybė, jog įgytas žinias jis bus primiršęs", – teigia draudimo ekspertas.

Vairuotojai privalomąsias medicinines žinias geriausiai įsisavinę yra Vilniuje ir Kaune (po 36 proc.). Didžiuosiuose miestuose vairuotojų, nežinančių, kaip suteikti pirmąją pagalbą, yra mažiausiai: Vilniuje – 14 proc., Klaipėdoje – 13 proc., Kaune – 13 proc. Tuo tarpu mažesniuose miestuose bei kaimuose tik kas ketvirtas vairuotojas žinotų, kaip suteikti pirmąją medicininę pagalbą, o kas 6 – nemokėtų to padaryti visai.

Vairuotojų apklausą rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė "Prime Consulting" atliko 2013 m. sausio 17–26 dienomis. Jos metu buvo apklausta 507 vairuotojų iš visos Lietuvos.

Draudikai primena, kaip elgtis atsitikus nelaimei kelyje:

• Išjunkite automobilio, kuris pateko į avariją, variklį.

• Šalia automobilio nereikėtų rūkyti, kadangi galimas degalų nuotėkis ar jų garavimas.

• Pažymėkite įvykio vietą kelių eismo taisyklėse numatytais ženklais.

• Svarbu nukentėjusiųjų nejudinti, nebent esama eismo įvykio vieta yra pavojinga jūsų ar jų gyvybei. Taip pat, neleiskite nukentėjusiesiems patiems judėti.

• Atverkite kvėpavimo takus: pakelkite žandikaulį (atsiklaupus ties pečiu vieną ranką uždėkite ant nukentėjusio kaktos, kitos pirštus – ant smakro. Taip atloškite galvą ir pakelkite smakrą). Pašalinkite svetimkūnius iš burnos.

• Jei žmogus nekvėpuoja ir neturi pulso – gaivinkite jį: darykite 2 įpūtimus pro burną (jei sužalotas apatinis žandikaulis – pro nosį) ir 30 krūtinės paspaudimų (jūsų plaštakos turi būti sunertos 2 pirštų atstumu nuo krūtinkaulio apačios. Krūtinkaulio paspaudimo gylis – 4–5 cm).

• Jei sužeistasis kraujuoja, patikrinkite, ar žaizdoje nėra svetimkūnio. Pašalinę jį, uždėkite tvarstį ant žaizdos bei apriškite sužalotą vietą kaip įmanoma švaresniu audinio gabalėliu ar tvarsčiu.

• Lūžus kaulams pasirūpinkite, kad nukentėjusiojo galūnės nejudėtų. Nejudinkite, neatstatinėkite kaulų ar sąnarių. Sutvirtinkite nukentėjusiojo galūnes plokščiais siaurais daiktais (lentele, liniuote, medžio šaka, kartonu, žurnalu ir pan.) prieš tai juos apvynioję vata ar minkšta medžiaga. Apvyniokite galūnę tvarsčiu ar skarele. Nedėkite įtvaro ant žaizdos.

• Nudegusias vietas mėginkite atvėsinti švariu šaltu vandeniu (mažiausiai 10 min).