2016 metai: storesnės piniginės ir daugiau išlaidų

Laukiančiomis naujovėmis patenkinti ne visi - verslininkai skundžiasi didėjančiomis išlaidomis, o pensininkai ir toliau ketina kovoti su neteisybe.

Didės algos ir pensijos

Nuo sausio 1-osios minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didėja 25 eurais (nuo 325 iki 350 eurų). Iki 2,13 euro didėja ir minimalus valandinis atlyginimas. Tikimasi, jog augantis uždarbis padidins maždaug 260 tūkst. darbuotojų pajamas. Jei Vyriausybė neapsigalvos, atlyginimas nuo liepos 1 d. turėtų augti iki 380 eurų.

Pirmą kartą po šešerių metų didės pedagogų atlyginimai. Kitąmet mažiausiai uždirbantiems - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams - darbo užmokestis kils iki 7 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems - 3 proc. 34 eurais žadama papildyti ir mokinio krepšelį.

Visgi didėjanti MMA paaugins ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos sumą. Ji nuo Naujųjų metų sieks 31,5 euro (metams - 378 eurai). Šį mokestį nuo rytojaus pradės administruoti "Sodra", tad PSD reikės įmokėti į jos sąskaitas. Beje, nuo Naujųjų metų asmuo bus laikomas apdraustu PSD, kai neturės skolos ir bus sumokėjęs einamojo laikotarpio įmoką.

Mažiau uždirbantys turėtų nudžiugti dėl pasikeisiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD). Jei pragyventi tenka už minimalią mėnesinę algą, NPD dydis bus nebe 166, o 200 eurų. Papildomas NPD už kiekvieną vaiką didės nuo 60 eurų iki 120 eurų.

NPD bus nebetaikomas uždirbantiems maždaug 900 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o uždirbantiems 325-900 eurų NPD bus apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę. Pagal ją už kiekvienus papildomus 25 eurus tenka 8,5 euro mažesnis NPD.

Naujieji metai daugiau pinigų atneš ir į pensininkų pinigines. Teigiama, kad vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą padidės apie 8 eurus ir sieks 265 eurus.

Dėl bazinės pensijos padidinimo padidės valstybinės šalpos išmokos, kurias gauna apie 151 tūkst. žmonių.

Beje, kitąmet kaupiantys pensijai gaus 2 proc. mažesnį atlyginimą, nes antrosios pakopos fonduose pensijos bus kaupiamos pagal vadinamąją 2+2+2 sistemą, kuri pakeis iki šiol galiojusią 2+1+1 sistemą. Tai reiškia, kad šalia 2 proc. "Sodros" pervedamų mokesčių žmonės prisidės 2 proc. savo atlyginimo, o valstybė - 2 proc. nuo ankstesnių metų vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Kainos įspūdingai nesikeičia

Elektros kaina daugeliui gyventojų nuo sausio mažės apie 0,2 cento. Standartinis vienos laiko zonos tarifas, kuriuo atsiskaito 70 proc. privačių klientų, mažės 1,6 proc. - iki 12,7 cento už kilovatvalandę.

Dujų kainos kitąmet nesikeis - dujas vartojantieji tik maisto ruošai už vieną "kubą" dujų mokės 0,66 euro, šildantieji būstą - 0,42 euro, o per metus suvartojantieji daugiau kaip 20 tūkst. "kubų" - 0,41 euro. Pastovioji tarifo dalis taip pat nesikeis: turintieji dujines virykles kas mėnesį mokės 0,56 euro, o šildantys būstą - 3,99 euro.

Vandens kainas Klaipėdos mieste žadama šiek tiek kilstelėti, tačiau konkrečių skaičių dar neįmanoma įvardyti. Kaina bus žinoma sausio pabaigoje.

"Klaipėdos vandens" vadovas Leonas Makūnas patvirtino, kad papildomai lėšų prireiks dėl investicijų į dumblo džiovinimo ir garinimo įrenginius, taip pat perėmus paviršinius nuotekų tinklus. Vis dėlto žadama, kad vandens kaina uostamiestyje kitąmet turėtų likti viena mažiausių Lietuvoje.

Nuo sausio klaipėdiečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės šiek tiek brangiau. Kilovatvalandė šilumos klaipėdiečiams atsieis 5,17 euro cento be 9 proc. siekiančio PVM. 3,6 proc. kainų augimas siejamas su pabrangusiu biokuru bei gamtinėmis dujomis. Visgi tarifas bus 18 proc. mažesnis nei šių metų sausį.

Ateinančiais metais klaipėdiečiai ir toliau mokės mažesnes įmokas už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Paliktas galioti 5 proc. mažesnis vietinės rinkliavos dydis, taikytas ir šiemet.

Ko gero, klaipėdiečiams labiausiai atsilieps nuo Naujųjų metų brangstanti kelionė Klaipėdos viešuoju transportu. Važiuojantiems maršrutiniais taksi viena kelionė nuo rytojaus dieną atsieis 85 centus, o naktį - eurą. Pasirinkus autobusus vieno bilietėlio kaina perkant iš vairuotojo nuo šiol bus 80 centų, kioske - 70 centų. Vienkartinių popierinių II ir III priemiesčio maršrutų zonos bilietų kaina, priklausomai nuo maršruto ir atstumo (šiose zonoje elektroninių kartinių bilietų sistemos kol kas nėra), didės vidutiniškai 15 proc. Vienkartinio naktinio bilieto, parduodamo šiltuoju metų laiku važiuojančiame autobuse (maršrute Liepojos g.-Jūrininkų pr.), kaina turėtų siekti 1 eurą. Elektroninių kartinių bilietų kainos nesikeis. Neženkliai, maždaug 4 proc., didės elektroninių terminuotų bilietų kainos.

Mokesčiai auga

Nuo rytojaus įsigalioja ir kai kurių mokesčių, kuriuos nustatyti ir koreguoti teisę turi Savivaldybė, tarifai. Pavyzdžiui, kitąmet nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Klaipėdoje sieks įprastinius 0,8 proc., tačiau nuo 0,3 iki 0,5 proc. tarifas kilstelėtas pastatyto, bet dar neparduoto būsto savininkams. 3 proc. mokės apleistų ir netvarkomų pastatų savininkai.

Su verslo liudijimais dirbantiems klaipėdiečiams daug pokyčių nenumatoma. Mieste vykdomoms nepopuliarioms ir nepelningomis laikomoms 27 veiklos rūšims (batų valymas, mokamų tualetų ir svėrimo paslaugos, grūdų malimas, dovanų pakavimas, knygų įrišimas ir kt.) patento kaina sieks 1 eurą. 9 veiklos rūšims (stiklo išpjovimas, avalynės gamyba, įrankių galandimas ir kt.) nustatytas 35 eurų metinis mokestis, o populiarūs verslai per metus atsieis nuo 209 iki 417 eurų. Maksimalų mokestį - 585 eurus - mokės apdailininkai ir statybininkai.

Pakeisti įstatymai kitąmet gali atnešti didesnius mokesčius turintiems indėlių ar obligacijų. Kitąmet nuo 3 tūkst. iki 500 eurų sumažinta neapmokestinama pajamų riba iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir vertybinių popierių skolos. Lietuvos banko (LB) ekspertų skaičiavimais, atsižvelgiant į dabartinius indėlių palūkanų dydžius, 15 proc. GPM nuo sukauptų palūkanų mokės indėlininkai, padėję didesnį nei 24,5 tūkst. eurų terminuotą 2 metų ir ilgesnio termino indėlį. Mokesčius nuo sukauptų palūkanų turėtų mokėti ir žmonės, kurie banko sąskaitose laiko ne mažiau nei 180 tūkst. Eur. GPM būtų skaičiuojamas ir turintiems obligacijų už beveik 38 tūkst. eurų.

Mokėti - greičiau ir paprasčiau

2016-ieji atneš džiaugsmo dažnai pinigus į užsienį siunčiantiems žmonėms ir verslininkams. Jau rytoj Lietuva prisijungs prie bendros, 34 Europos valstybes apimančios mokėjimų eurais erdvės SEPA. Šiuo žingsniu bus užbaigta šalies integracija į euro zoną.

Gyventojams ir įmonėms Lietuvoje bus nesvarbu, ar lėšų mokėtojas (gavėjas) veikia Lietuvoje, ar kitoje šios erdvės valstybėje. Teigiama, kad standartizavus mokėjimų formatus ir taisykles, įmonės ne tik galės optimizuoti vidaus procesus, bet ir turės galimybę paprasčiau pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, taip bus užtikrinta mokėjimo paslaugų kokybė ir konkurencinga kaina.

"Gyventojams nereikia ypatingo pasirengimo pereiti prie SEPA, už juos pakeitimais pasirūpins bankai. Iki SEPA nuostatų taikymo patarčiau kiekvienam pasidomėti, kaip keisis mokėjimų nurodymų formos ir kaip jas tinkamai užpildyti, kad kitų metų pradžioje dėl to nebūtų netikėtumų. Nuo kitų metų pildydami pasikeitusią mokėjimo nurodymo formą, vadovaukitės lėšų gavėjo ir savo banko pateiktomis rekomendacijomis", - yra sakęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Perėjimas prie SEPA bus aktualus tiesioginio debeto paslauga besinaudojantiems žmonėms. Daugelis bankų jos atsisakys, nes ji neatitinka SEPA reikalavimų ir nuo kitų metų pradės teikti įvairias alternatyvias paslaugas.

Įdiegus mažmeninių mokėjimų sistemą keisis mokėjimo pavedimų, atliekamų į VMI biudžeto surenkamąsias sąskaitas, formavimo internetinėje bankininkystėje tvarka. Inspekcija gyventojus ir įmonių atstovus ragina atkreipti dėmesį į bankų mokėjimų ruošinių pavyzdžius, kuriuos mokesčių mokėtojai ras VMI internetinėje svetainėje.

Beje, nuo rytojaus užsilikusius litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima tik LB - litų banknotus ir monetas nemokamai ir neribotą laiką keis trys jo kasos Kaune ir Vilniuje. Tokios paslaugos komerciniai bankai nebeteiks (apie tokią galimybę dar svarsto Medicinos bankas).

Gyvensime ekologiškiau

Vasario 1 d. šalyje pradės veikti vienkartinių pakuočių užstato sistema. Pirkdami gėrimus stiklinėje, plastikinėje ar metalinėje taroje pirkėjai parduotuvėje paliks 10 euro centų užstatą. Tai galios tarai, kurios talpa didesnė nei 100 ml ir mažesnė nei trys litrai. Įmetę tuščią užstato sistemoje dalyvaujančią tarą į prie parduotuvių ar jose įrengtus taromatus pirkėjai gaus čekį, kurį pateikę parduotuvės kasininkui galės susigrąžinti sumokėtus pinigus.

Deja, Lietuvoje pradėsiantys veikti taromatai kol kas nepriims stiklinės vyno pakuotės, taip pat kai kurių metalinių pakuočių, pavyzdžiui, "Guinness" alaus skardinių, kuriose yra plastmasinis rutuliukas.

"Tikime, kad gyvensime įdomiau"

Aldona Marija GEDVILIENĖ, Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė
Kol esame gyvi ir gyvename šalyje, kuri atkovojo demokratiją, tikimės daug teigiamų pokyčių, kurie priklauso ne tik nuo valdžios, bet ir nuo mūsų pačių iniciatyvos. Ne kartą įsitikinau, kad mūsų pareikštos iniciatyvos lemia įvairius valdžios sprendimus, todėl tikime savo ateitimi ir kad gyvensime įdomiau.
Džiaugiamės, kad pensijos didėja, bet visai neseniai sužinojau, kad Neringos pensininkai gauna 49 litais daugiau pensijos nei, sakykime, Pasvalio senjorai. Kitąmet turime pretekstą kovoti, kad nebūtų iš mūsų tyčiojamasi, nes dabar pensija, pasirodo, priklauso ne tik nuo darbo stažo, bet ir geografinės padėties.
Džiaugiamės ir besibaigiančiais Senjorų metais. Jau turime savo bendruomenės namus, todėl kitąmet tikimės pradėti vystyti aktyvią klubinę veiklą. Norėtume sujungti visus uostamiesčio pensininkus, kurie galėtų pasirinkti klubą pagal savo interesus.

"Įmonėms gali tekti atsisakyti darbuotojų"

Donatas BOTYRIUS, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Smulkusis verslas jau laukia pakeitimų, kurie, nori ar nenori, lems jo gyvenimą ateinančiais metais. Žinoma, įstatymų pataisos ir besikeičiantys mokesčiai patys savaime nėra blogi, tačiau vyks natūrali atranka ir kažkiek bus apsunkintos smulkiausio verslo sąlygos. Mažieji turės susitaikyti su augančiu PSD, kitais "Sodros" mokesčiais. Dėl didėjančios mėnesinės minimalios algos smulkusis verslas turės svarstyti dėl darbuotojų likimo. Žinoma, atleidimas negresia darbštiems ir gerai dirbantiems darbuotojams, tačiau manau, kad daliai įmonių teks atsisakyti darbuotojų, kad galėtų išlikti rentabilios.

"Pramonė tikisi stabilumo"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Paskutiniame Pramonininkų asociacijos susitikime klaipėdiečiai verslininkai 2015-ųjų rezultatais tikrai nesiskundė. Šie metai buvo gana sėkmingi visomis prasmėmis visoms įmonėms su retomis išimtimis. Norisi tikėti, kad kiti metai bus ne blogesni nei šie.
Bendrovės taip pat tikisi stabilumo: kad neatsirastų netikėtų papildomų mokestinių įsipareigojimų, nebūtų kuriamos naktinės mokesčių reformos, kad galų galiausiai būtų priimtas socialinis modelis, kuris atitiktų abiejų pusių - darbdavių ir darbuotojų interesus.
Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozės 2016 metams kvepia tam tikru optimizmu, tad tikimės, kad neatsitiks jokių kataklizmų ir nepasitvirtins kai kurių analitikų teiginiai, jog prognozės yra pernelyg optimistiškos.