300 metrų nuo Stokholmo elektrinės - daugiabučių kvartalai

Energetika

Klaipėda ketina pasekti Vakarų Europos šalių pavyzdžiu ir šilumą gaminti deginant pigesnį vietinį kurą bei municipalines atliekas.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, apsilankęs Stokholmo (Švedija) ir Manheimo (Vokietija) termofikacinėse elektrinėse, įsitikino, kad toks šilumos bei elektros gamybos būdas ekologiškas ir ekonomiškai naudingas.

Kada pirmąkart išvydote modernų energijos gamybos būdą - termofikacines elektrines?

2005 metais, viešėdamas Suomijos Turku mieste, kuris yra panašaus dydžio kaip ir Klaipėda, nustebau, kad čia iš viso nenaudojamos gamtinės dujos. Šilumą ir elektros energiją Turku miestui tiekia Savivaldybės valdoma energetinė kompanija, savo elektrinėse kūrenanti akmens anglį. Smalsumo vedamas apžiūrėjau šią jėgainę. Turku miesto meras pasigyrė, kad ketina pasekti Stokholmo pavyzdžiu ir šilumą gaminti kūrenant municipalines atliekas. Prasitariau, kad būtų įdomu pačiam išvysti, kaip tai realiai įgyvendinama. Apsilankėme Stokholmo termofikacinėje elektrinėje, o vėliau teko pamatyti panašią jėgainę ir Manheime.

Kokį įspūdį Jums paliko šios įmonės?

Įspūdis - stulbinantis. Sunku patikėti, kad tai įmonės, kuriose deginamos šiukšlės ir kitokios atliekos. Pastatai nudažyti šviesiomis spalvomis. Nėra nei blogo kvapo, nei didelio triukšmo. Įmonės visiškai automatizuotos. Visų pagrindinių įrenginių - katilų ir turbinų - darbas stebimas ir valdomas iš pulto kompiuterio pagalba. Personalo nedaug, visur pavyzdinė tvarka ir švara. Įdiegtos sudėtingos kelių pakopų dūmų valymo ir pelenų šalinimo sistemos. Matyti, kad įmonėse aplinkos apsaugos klausimai yra labai svarbūs ir jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Jokių nusiskundimų iš gyventojų dėl šių įmonių taršos negaunama.

Taip pat nustebino elektrinių dydis ir sudeginamų municipalinių bei pramoninių atliekų kiekiai. Stokholme sudeginama daugiau kaip 80 procentų viso surenkamo atliekų kiekio. Atliekas į elektrinę pristato 10 jas renkančių kompanijų. Ši jėgainė pagamina per 50 procentų Stokholmui reikalingos šilumos. O už 300-400 metrų nuo šios jėgainės jau stovi daugiabučių namų kvartalai.

Kada kilo mintis, kad ir Klaipėdoje taip pat galėtų atsirasti tokio tipo įmonė?

Šis klausimas Klaipėdai seniai aktualus. Dar 1992 metais buvo užsakyta Klaipėdos Rytų katilinės išplėtojimo vietinio kuro ir atliekų deginimui galimybių studija. Ją paruošė danų konsultacinė bendrovė. Studijos vykdymui pritarė tuometinė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, o Vyriausybė jau po metų priėmė nutarimą "Dėl vietinio kuro atliekų ir biomasės naudojimo miestų ir rajonų šilumos reikmėms tenkinti". Jame buvo pritarta Energetikos ministerijos siūlymui statyti vietinį kurą, atliekas ir biomasę naudojančias jėgaines Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.

Ar Vakarų Europos šalių patirtis šilumos ir elektros gamybos srityje galėtų būti naudinga Klaipėdai?

Pagrindinis dalykas, į ką kreipia dėmesį Vakarų Europos šalys - elektros ir šilumos gamybai stengiamasi maksimaliai išnaudoti vietinį ir atsinaujinantį kurą. Ir kuo mažiau jo importuoti iš kitų šalių. O mes kol kas didžiąją dalį kuro - dujas - labai brangiai perkame iš užsienio, ir jų kaina nuolat auga.

Mums geras pavyzdys yra Danija, kuri dydžiu panaši į Lietuvą. Ten šilumos ir elektros energija iš šiukšlių ir atliekų gaminama jau 100 metų. Tokios energetinės įmonės veikia visuose didesniuose miestuose. Degias atliekas vežti į sąvartyną išvis neleidžiama. Labai plačiai paplitusios vėjo jėgainės. Tokia jų valstybės energetikos strategija, kuri garantuoja danams nepriklausomybę nuo importuojamo kuro iš kitų šalių.

Kokia nauda būtų mūsų miestui pastačius tokią termofikacinę elektrinę?

Nauda būtų akivaizdi - atliekas ir vietinį kurą kūrenanti elektrinė gerokai sumažintų "Klaipėdos energijos" priklausomybę nuo dujų ir atpigintų šilumos kainą gyventojams. Tokia termofikacinė elektrinė padėtų išspręsti ir atliekų utilizavimo problemą regione. Per metus elektrinėje būtų sukūrenama iki 110 tūkstančių tonų degių atliekų. Mažėjantys atliekų kiekiai mažintų ir Dumpių regioninio sąvartyno sąnaudas bei prailgintų jo eksploatacijos laiką, o tai taip pat naudinga visiems Klaipėdos mokesčių mokėtojams.

Ar termofikacinės elektrinės statybos Klaipėdoje projektas "nebuksuoja"?

Mano žiniomis - ne. Šį pavasarį Klaipėdos miesto savivaldybė pritarė termofikacinės elektrinės statybai. Jau paskelbtas tarptautinis konkursas elektrinės statybos konsultacinei kompanijai parinkti. Iki spalio ji turi parengti išsamią galutinę termofikacinės elektrinės galimybių studiją. Joje bus visiškai išnagrinėti visi ekonominiai, technologiniai ir gamtosauginiai klausimai. Turėdami tokią studiją galėsime kreiptis į Europos Sąjungos fondus paramai gauti. Prie Lypkių rajoninės katilinės rezervuotas 4,5 hektaro žemės sklypas termofikacinei elektrinei statyti. Taip pat šiuo metu vyksta intensyvios derybos su "Klaipėdos energijos" akcininke "Fortum Heat Lietuva" dėl elektrinės statybos paruošiamojo etapo eigos, akcijų paskirstymo, finansavimo klausimų ir panašiai. Jeigu viskas ir toliau klostysis taip pat sklandžiai, termofikacinė elektrinė Klaipėdoje 2010 metais tikrai bus.

Agnė LUKAUSKAITĖ