„Prieš pateikdamas tokias įžvalgas, A.Butkevičius turėtų tinkamai susipažinti su studija, kurios išvadomis jis neva remiasi.
Studijoje aiškiai įvardyta, kad Lietuvos SGD terminalo projektas yra pats pigiausias ir greičiausiai įgyvendinamas lyginant su kitais analizuotais terminalų projektais regione. Palyginimui - pagal Europos Komisijos konsultantų taikytą skaičiavimo metodiką, SGD terminalo projekto Lietuvoje kaštai būtų daugiau nei 100 milijonų eurų mažesni nei kitų galimų terminalų, kurie realiai galėtų būti įgyvendinti daug vėliau nei 2014 metais", - sako A.Sekmokas.
Jo teigimu, kitas labai svarbus dalykas - studijoje konstatuojama, kad ekonomiškai naudingiausias pasirinkimas būtų plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla su dujų skystinimo įrenginiu (angl. FSRU), kuri turėtų būti pajėgi kasmet patiekti į sistemą 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Kaip tik tokių pajėgumų FSRU laivas buvo užsakytas Klaipėdos terminalui.
Laivo statybos darbai Pietų Korėjoje esančioje laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd" jau įsibėgėjo ir netgi 3 mėnesiais lenkia numatytą grafiką. Planuojama, jog visas reikalingas plieno konstrukcijai kiekis - apie 25 000 tonų - bus pagamintas iki metų pabaigos. Į Klaipėdos uostą šis laivas atplauks 2014 metų antroje pusėje.
„Tiek ekonominiais, tiek technologinias parametrais Klaipėdos terminalas atitinka regioniniam terminalui keliamus reikalavimus", - sakė A.Sekmokas.
Laikinai einantis pareigas Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas praėjusią savaitę paskelbtus EK pasiūlymus dėl dujų infrastruktūros Baltijos šalyse, kur nurodoma, kad SGD terminalą geriau statyti prie Suomijos krantų, sako, kad ši EK išvada pagrindžia Lietuvos Vyriausybės veiksmų dėl savo terminalo nuoseklumą.
"Jeigu įsiskaitytume atidžiau į pačią išvadą, tai jinai, manau, kaip tik pagrindžia, kodėl mūsų veiksmai yra visiškai logiški ir nuoseklūs turėti terminalą jau 2014 m. pabaigoje, nes ta studija nubrėžia galimybę turėti regioninį terminalą apie 2030 metus. Tai mes tiek laiko tikrai neturime ir toliau gyventi su monopolistiniais "Gazprom" dujų tiekimais ir galimybėmis diktuoti kainas", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius.
Jis taip pat pabrėžė, kad EK išvadose aiškiai įvardinta, kad Lietuvos pasirinktas variantas statyti terminalą Klaipėdoje sąnaudų prasme yra pigesnis su toje studijoje palyginamais kitais variantais. Be to, Lietuvos terminalo galimybės naudoti regioniniams tikslams taip pat gali būti realizuotos, jeigu, remiantis studija, pirmiausia bus investuojama į Baltijos šalių tarpusavio jungčių dujotiekių sistemose stiprinimą.
ELTA primena, kad EK samdyti konsultantai "Booz&Company" atliko Baltijos šalims ir Suomijai būtinos dujų infrastruktūros (dujų jungčių, saugyklų, regioninio SGD terminalo) kaštų-naudos analizę ir pateikė siūlymus, kokia infrastruktūra šiame regione turėtų būti išplėtota iki 2030 metų.
Studijoje įvardyta, kad alternatyvus dujų tiekimas ir dujų tiekimo saugumas bus užtikrintas tuo atveju, jei bus įgyvendinti visi regionui būtini infrastruktūros projektai: Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis, sustiprintos esamos ir nutiestos naujos jungtys tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nutiesta Estijos-Suomijos dujų jungtis ir įgyvendinti SGD terminalų projektai. Regioninis SGD terminalas numatomas ilgalaikėje perspektyvoje ir galėtų pilnavertiškai funkcionuoti tik prieš tai sustiprinus dujų jungtis tarp šalių ir sukūrus visą kitą regionui būtiną dujų infrastruktūrą.
Planuojama, kad Klaipėdoje, Kiaulės nugaroje, SGD terminalas turi būti įrengtas ir pradėtas naudoti iki 2014 metų gruodžio.
Įrengus SGD terminalą Lietuva turės alternatyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinį, kuris užtikrins tiekimo saugumą ir patikimumą.
Preliminari projekto kaina - apie 200 mln. eurų (690,6 mln. litų).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą