Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet dėl prastesnės eksportuotojų padėties šalies bendrasis vidaus produktas augs 2 proc. Anksčiau prognozuota, kad augimas sudarys 2,7 proc. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra paspartės iki 3,4 proc. (ankstesnė prognozė - 3,5 proc.).
„Ekonomiką toliau į priekį tempia vidaus vartojimas, tačiau prognozes koreguoja prastesni eksporto į Rusiją rodikliai. Tai sunkina kai kurių sektorių, pavyzdžiui, transporto sektoriaus, padėtį. Tačiau, net ir sumažinus šių metų augimo prognozę, pagal plėtros tempą Lietuva bus viena iš lyderių Europoje“, - tikino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Tai lėmė ne tik suprastėjusi šios kaimynės ekonominė padėtis, bet ir smukęs rublio kursas, kuris užsienio prekes Rusijos gyventojams padarė sunkiau įperkamas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2015 m. po keliolikos metų pertraukos Lietuvoje bus užfiksuota vidutinė metinė defliacija. Numatoma, kad bendras vartotojų kainų lygis šiemet bus 0,3 proc. mažesnis nei pernai. Esminė tokio pokyčio priežastis - atpigę degalai, šilumos energija, dujos, elektra.
Prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis ir 2015 m., ir 2016 m. turėtų išaugti po 4,9 proc.
„Jau nuo 2013 m. vidutinis darbo užmokestis kyla greičiau nei kainos. Kadangi ši tendencija tęsis tiek šiemet, tiek kitąmet, gyventojų perkamoji galia toliau didės“, - teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus nekvestionuoja Lietuvos banko prognozių, nors ir įspėja, kad kai kuriuose sektoriuose atlyginimai šiemet gali ne didėti, o net sumažėti.
„Algos kyla didėjant darbo našumui. Kai kur tas našumas gal didės, kai kur gal net mažės. Viskas priklauso nuo to, kokios bus rinkos. Matyt, tos verslo sritys, kurios nukentėjo dėl krizės Rusijoje, kurios dėl to neteko dalies savo pajamų, algų nedidins arba gal net ir mažins. Tačiau kitose šakose, nesusijusiose su Rytų rinkomis, gali būti, kad algos ir augs. O susumavus ar išeis augimas 4,9 proc. - ne verslininkams spręsti. Tai yra mokslinių tyrimų instituto vertas darbas. Verslas neturi tokių analitikų, o Lietuvos bankas turbūt disponuoja didesniais ištekliais“, - svarstė V.Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas akcentavo, kad Rusijos krizės sukeltas pasekmes algų didėjimo atžvilgiu gali nusverti tai, jog Lietuvoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
„Dabar jaučiamas spaudimas iš darbo rinkos. Darbo jėgos ima trūkti (tai susiję su didele emigracija), todėl verslas spaudžiamas didinti algas. Kai trūksta žmonių, geresniems specialistams privilioti reikia didesnių pinigų“, - sakė V.Sutkus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą