Nors neseniai viešojoje erdvėje buvo bandyta sudaryti nuomonę, esą padidinus akcizus alkoholinių gėrimų pardavimas šalyje smuktelėjo net keliasdešimčia procentų, iš tiesų realybė kiek kitokia. Statistiką iškreipė prekybininkai, užsipirkę pigesnio alkoholio prieš akcizų kėlimą, bet šiems gali tekti nusivilti, mat kita statistika rodo, kad tautiečiai nuo parduotuvių įėjimų pasuko šešėlio link.
„Vakaro žinių“ kalbintas viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys neslepia, kad pastarojo mėnesio šešėlio šalyje statistika jį smarkiai šokiravo: per pirmąjį šių metų ketvirtį gauti 69 pranešimai apie šalyje nelegaliai veikiančius prekybos taškus, o vien per balandį tokių pranešimų sulaukta net 52. „Tai rodo, kad per pirmuosius tris metų mėnesius sulaukėme vidutiniškai po 23 pranešimus apie veikiančius taškus, o vien per balandį gavome pranešimų apie 52 taškus, tai yra beveik 2,5 karto daugiau nei pirmojo ketvirčio metu. Žinoma, galima sakyti, kad tai pavasarinis girtuokliškumas, bet, atmetę visus kitus veiksnius, matome, kad gyventojų įpročiai smarkiai keitėsi“, - situaciją nušvietė K.Kupšys.
Tiesa, skaičiai apie praneštus taškus yra tik ledkalnio viršūnė, mat toli gražu ne apie kiekvieną nelegaliai veikiančią prekybos vietą gyventojai praneša. Pasak K.Kupšio, „Lietuva be šešėlio“ greičiausiai sužino vos apie 1 iš 10 veikiančių taškų, tad šalyje reali situacija gerokai sudėtingesnė.
Pasak K.Kupšio, šešėlį šalyje greičiausiai lemia trys pagrindiniai veiksniai: žemas pragyvenimo lygis, dėl kurio žmonės neišgali įsigyti tam tikrų prekių legalioje rinkoje; nusivylimas valstybė valdymu ir surenkamų mokesčių panaudojimu „auksinėms šakutėms“ ar kitiems pirkiniams bei arti esančios Baltarusijos ir Rusijos rinkos, siūlančios kai kurias prekių grupes gerokai pigiau.
Tačiau visuomenininkas tvirtina, kad nemažėjantis šešėlis nesikeis ir toliau. Prie to prisideda šalyje įgyvendinama kovos su alkoholiu politika. „Reikia suprasti, kad kiekviena priemonė, kuri mažina produkto prieinamumą legaliai, yra į naudą nelegalaus produkto prekiautojams. Jie tikrai ploja katučių, kai išgirsta valdžios planus didinti akcizus ar trumpinti prekybos valandas. Visa tai pildo nusikaltėlių kišenes. Tad prognozės liūdnos. Tikrai atrodė, kad nauja valdžia turi kažkokį kompleksinį planą, kaip mažinti nuodėmės prekių suvartojimą, bet dabar atrodo, kad viskas orientuota tik į draudimus. Esu labai nusivylęs. Jau matome, kaip tai veikia, iš balandį mūsų gautų pranešimų apie veikiančius taškus“, - teigia K.Kupšys.
Gintaris Stoškus, trijų maisto prekių parduotuvių savininkas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas:
- Kol kas dar sunku pasakyti, ar dėl akcizų didinimo keisis pirkėjų įpročiai. Jei norėtume atkreipti dėmesį į stipraus alaus ir spirituoto vyno segmentą, kurį dažniausiai renkasi smarkiai geriantys pirkėjai, tai šiek tiek mažėjo alaus pardavimas, o vyno liko tokio paties lygmens. Kad kovo mėnesį akcizai krito, nereikia stebėtis, nes vasario mėnesį išvežimai buvo gerokai didesni, - verslininkai siekė iš anksto atsivežti daugiau atsargų. Realios tendencijos pasimatys tik po 3-4 mėnesių.
Labai sunku taip anksti kalbėti apie rezultatus ir tendencijas, nes prekybininkai disponuoja nevienodomis gėrimų atsargomis. Ir mes buvome apsirūpinę alkoholiu kiek iš anksto, tad kovo mėnesį kainų nekėlėme. Prekiavome tokiomis pačiomis kainomis, nors oficialiai akcizai jau buvo padidinti. Turėjome atsargų. Dabar alkoholį vežame naujomis kainomis. Žinoma, siekiame įsigyti kiek įmanoma realesnėmis kainomis, bet matau, kad vyksta gamintojų ir didžiųjų prekybos sistemų susitarimas padidinti kainas stipriau, nei kilo akcizas, ir taip daugiau pasipelnyti. Tai labai jaučiasi.
Be to, iš suvalkiečių yra tekę girdėti, kad jau trečią dieną nuo akcizų pakėlimo Suvalkijos krašte pasirodė pilstukas. 0,5 litro kaina buvo 3,5 euro. Neturiu pagrindo netikėti šia informacija, nes matau, kad jau ir Jurbarke pasirodė lenkiškos degtinės produkcija, kuri pardavinėjama nelegaliai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą