Alternatyvios energetikos perspektyvos Lietuvoje - miglotos

Gamtiniai ištekliai

Specialistai abejoja, ar pagal Europos Sąjungos reikalavimus Lietuvai pavyks 2010 metais 7 procentus šalyje sunaudojamos elektros energijos pagaminti atsinaujinančių energijos šaltinių dėka.

Lietuvoje verslininkai ne tik, kad neskatinami investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą elektros energijos gamyboje, bet ir šios investicijos yra varžomos įvairiais draudimais bei įstatymais.

Sveikintina kaimynų politika

Šių metų kovą Seimas priėmė nutarimą, draudžiantį statyti naujas hidroelektrines Nemuno ir Neries upėse. Tokį sprendimą politikai argumentavo siekiu išsaugoti paukščių perėjimo vietas, florą bei fauną.

Koncerno "Achemos grupė" energetikos konsultanto Virmanto Jurgaičio teigimu, šie politikų argumentai yra ne itin svarūs, mat saugotinos teritorijos yra gana tolokai nuo potencialių hidroelektrinių statybos vietų.

Energetikos konsultantas abejoja, ar uždraudus hidroelektrinių statybą didžiuosiuose šalies upėse Lietuvai pavyks įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus bei 2010 metais 7 proc. šalyje sunaudojamos elektros energijos pagaminti atsinaujinančių energijos šaltinių dėka.

Vėjo jėgainių statybos dėl įvairių priežasčių vyksta itin vangiai, o ant mažųjų upių pastatytų hidroelektrinių dėka geriausiu atveju pavyktu pagaminti tik apie 1 procentą šalyje sunaudojamos elektros energijos.

Šiai dienai atsinaujinančių šaltinių dėka pagaminama energija sudaro tik apie 3,5 procentus visos šalyje sunaudojamos elektros energijos.

V. Jurgaitis pažymėjo, kad Latvijoje jau šiuo metu apie 70 procentų sunaudojamos elektros energijos pagaminama hidroelektrinių ir vėjo jėgainių dėka.

Pasak energetikos konsultanto, tokią situaciją lėmė kaimyninėje valstybėje vykdoma politika, sudaranti itin palankias sąlygas investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimą elektros energijos gamybai.

Panaudojo seną užtvanką

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 50 mažųjų hidroelektrinių (mHE). Viena iš naujausių ir moderniausių - 2002-ųjų metų pabaigoje ant sovietmečiu pastatytos užtvankos veikti pradėjusi Kavarsko mHE.

Jėgainę eksploatuojančios UAB "Achema" hidrostotys direktoriaus Algio Jakučionio teigimu, 1000 kW galingumo mHE pernai pagamino 5,5 mln. kWh elektros energijos.

Elektrinė, kurioje sumontuotos dvi vokiečių gamybos turbinos, pajėgi per metus pagaminti 6,5 mln. kWh elektros energijos. Paskaičiuota, kad tiek elektros energijos per metus sunaudoja apie 6,5 tūkstančio šeimų.

"Achema" hidrostotys į Kavarsko mHE iš viso investavo apie 9,5 mln. litų. Statybos darbai truko apie 9 mėnesius. Jėgainę eksploatuojančios įmonės vadovo teigimu, investuotos lėšos sugrįžti turėtų 14-aisiais elektrinės veikimo metais.

Metinės mHE eksploatacijos išlaidos sudaro apie 100 tūkst. litų. Jėgainėje dirba penki žmonės.

Statant elektrinę, iki tol žuvims neįveikiamoje Šventosios užtvankoje pagal Prancūzijos ichtiologų rekomendacijas įrengtas ir žuvitakis, leidžiantys neršiančioms žuvims pakilti į upės aukštupį. Įrenginys kainavo apie 10 proc. viso elektrinės statybos projekto vertės.

"Beje, bendrovė puoselėja planus plėsti jėgainę. Ketinama įsigyti Kavarsko elektrinės kaimynystėje esančias žemes, reikia 1,5 metro pakelti tvenkinio lygį bei taip 45 proc., iki 9 mln. kWh elektros energijos per metus, padidinti jėgainės pajėgumus", - sakė A. Jakučionis.

Kavarsko mHE yra pastatyta ant beveik 40 metų senumo Šventosios upės užtvankos. Sovietmečiu Panevėžyje pritrūkus vandens, nuspręsta užtvenkti Šventosios upę bei ant užtvankos pastačius siurblinę pumpuoti vandenį į Nevėžį.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę siurblinė veikė tik vasaros metu per sausrą. Pastaruosius ketverius metus Aplinkos ministerijai priklausanti siurblinė praktiškai nebefunkcionavo.

Antroji hidroelektrinė

Pasak A. Jakučionio, Kavarsko mHE yra jau antroji "Achema" hidrostočių mažoji hidroelektrinė.

1998 metais užbaigta statyti Pastrėvio mHE. 300 kW galingumo jėgainė per metus gali pagaminti 1,7 kWh elektros energijos. Į šią jėgainę bendrovė investavo 2,3 mln. litų. Praėjusiais metais Pastrėvio mHE pagamino 1,2 mln. kWh elektros energijos.

Bendrovės direktoriaus teigimu, "Achema" hidrostotys aktyviai ruošiasi ir nauja veiklai - kartu su užsienio partneriais pradėtos projektuoti pirmosios vėjo jėgainės. Tris šio tipo elektrines Šiaurės-Vakarų Lietuvoje norima paleisti dar šių metų pabaigoje.

A. Jakučionis pažymėjo, kad iki minėto Seimo nutarimo puoselėti planai statyti hidroelektrines Nemuno ir Neries upėse. Tuo tikslu jau buvo atliktos šių upių hidroenergetinės studijos, kuriomis remiantis norėta vykdyti 60-90 MW galingumo hidroelektrinių statybą.

Albertas BARAUSKAS