Amžinas galvosūkis: kaip skaičiuoti komunalinius mokesčius?

Kai kurie klaipėdiečiai bando pralaužti ledus, kad tokie mokesčiai kaip administravimo, kaupiamųjų lėšų ar bendro apšvietimo nebūtų skaičiuojami pagal buto plotą.

Tačiau, anot kai kurių pastatų administratorių, dabartine sistema, kai vyrauja "kvadratai", yra patenkinta "absoliuti gyventojų dauguma". Visgi, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų, jeigu visgi žmonės pradeda kelti tokį klausimą, turėtų būti diskutuojama valstybės lygiu.

Gyventojų iniciatyva

"Šiuo metu visų komunalinių paslaugų mokesčiai skaičiuojami pagal gyvenamąjį plotą. Manome, kad visoms paslaugoms taikyti šią skaičiavimo sistemą yra neteisinga", - rašoma Smiltelės g. 29 namo, kuriame yra 120 butų, gyventojų rašte daugiabučio namo savininkų bendrijos "Perlas" pirmininkui Algirdui Paleckiui.

Negana to, jie prašo pirmininką sustabdyti neteisingą kaupiamųjų lėšų rinkimą iki tol, kol būsią pakeista apskaičiavimo tvarka.

Gyventojai nori, kad administravimo, bendrųjų patalpų apšvietimo ir kaupiamųjų lėšų mokesčius kiekvienas butas mokėtų lygiomis dalimis.

Administravimui skirtas mokestis naudojamas aptarnaujančio personalo, t. y. daugiausia pirmininko, buhalterio algoms mokėti. Gyventojų manymu, buto plotas įtakos tam tikrai neturi. Juk nesvarbu, kokio dydžio butas ir kiek jame gyvena žmonių, buhalteris išrašo vieną apskaitos lapelį. Pirmininkui mokamas tas pats atlyginimas ir jis dėl didesnio buto daugiau nedirba. Gyventojus piktina didžiulis skirtumas, pavyzdžiui, 1 kambario buto gyventojams administravimo mokestis pernai siekė 5 Lt, o 4 kambarių su holu - jau 35 Lt.

Kaupiamosios lėšos naudojamos bendriems namo gyventojų poreikiams - sumokėti už įsigytus daiktus ar suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, sienos nudažymą. Gyventojams nesuprantama, kodėl tas pats daiktas vieniems kainuoja brangiai, o kitiems - pigiai.

4 dienas vykusios namo gyventojų apklausos metu buvo surinkti 73 gyventojų parašai. Pasak šio namo gyventojos savanorės Birutės Uščinaitės, kai kurių butų gyventojų nepavyko rasti, nes jie išvykę į užsienį. Anot jos, pasirašyti dažniausiai nenorėjo vieno kambario buto savininkai. Šią iniciatyvą palaikę tik du tokie gyventojai.

Pasak B. Uščinaitės, dideliuose butuose nebūtinai gyvena turtuoliai, juose įsikuria ir gausios šeimos.

"Negi žmonės su keliais vaikais turėtų lįsti į vieno kambario butą, kad galėtų susimokėti mokesčius? Pas mus didieji butai net nejungia bendrame koridoriuje elektros, kad tik taupytų. Jie tokius mokesčius susimoka iš paskutiniųjų. Argi didesnis butas naudoja daugiau bendro koridoriaus apšvietimo?" - klausia B. Uščinaitė.

Pasak jos, yra priešingai - didesnių butų gyventojai labiau taupo, nes jie mokėdavo apie 12 Lt per mėnesį, o mažesni - po 2 Lt, tad pastarieji esą neturi jokios motyvacijos taupyti.

Anot B. Uščinaitės, gyventojai nori, kad jų bendrijos pirmininkas dėl šios problemos pasitartų su kitų bendrijų pirmininkais ir galbūt Klaipėdos namų bendrijų pirmininkų vardu kreiptųsi į centrinę valdžią.

"Daugelis žmonių yra už tokius pakeitimus, bet niekas nenori tuo užsiimti, visi yra pavargę nuo tos neteisybės. Kiti sako, kad be reikalo mes pradėjome, nes nieko nepasieksime. Mes norime, kad žmonėms būtų geriau gyventi, o pirmininkas nori ramybės, kurios mes jam neduodame. Savivaldybėje mums pasakė, kad pas juos neitume, nes jie nieko negali mums padėti", - kalbėjo moteris.

Tokį patį raštą kaip savo pirmininkui gyventojai paliko Savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyryje.

"Maniau, kad Savivaldybė, jeigu žinotų, kad su žmonėmis elgiamasi neteisingai, savo vardu galėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją, atstovauti gyventojams, o pasirodo - ne. Tame poskyryje mums patarė kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę. Supratau, kad jeigu ji lieps, tai jis ką nors darys. Tai kam visi tie skyriai Savivaldybėje reikalingi, jeigu jie daro tik tai, ką liepia administracijos direktorė?" - klausė moteris.

"Visi vis tiek nesusitars"

Namų bendrijos "Perlas" pirmininkas Algirdas Paleckis teigė nemanantis, kad gyventojų reikalavimas teisingas, nes retai kada vienas žmogus gyvena trijų kambarių bute.

"Turintieji 3-4 kambarių butus nori, kad mokesčiai būtų skaičiuojami nuo buto, o turintieji 1-2 kambarių butus, kuriuose gyvena po vieną du žmones, - nuo gyvenamojo ploto, o gyvenantis vienas - nuo žmonių skaičiaus. Vienam taip gerai, kitam kitaip, ir visada taip bus. Nereikia nei daugiabučio, kad ir kotedžą ar individualių gyvenamųjų namų kvartalą imtume, vis tiek visi nesusitars", - mano A. Paleckis.

Anot jo, gyventojai turi kreiptis į Vyriausybę, į Seimą, į kokį nors jo narį, kad šis inicijuotų atitinkamą įstatymo pataisą.

"Rašto iniciatoriams buvau nusiuntęs atsakymą, kuo vadovaujantis tie dalykai skaičiuojami. Visų pirma Civiliniu kodeksu. Visi butų savininkai moka proporcingus turimam plotui mokesčius. Ir Bendrijų įstatymas tai numato. Kol įstatymai nepakeisti, skaičiuosiu pagal galiojančius įstatymus, negaliu kitaip daryti, nes esu atsakingas. Įstatymas numato, kad jeigu skaičiuočiau pažeisdamas kieno nors interesus atsakyčiau materialiai", - aiškino pirmininkas.

Anot jo, kitaip įmanoma elgtis tik tuo atveju, jeigu būtų vykdoma jungtinės veiklos sutartis, o ne vadovaujamasi Bendrijų įstatymu, ir visi 100 proc. susitartų, kad mokama būtent taip. Jeigu nebūtų šimtaprocentinio susitarimo, esą vis tiek reikėtų laikytis Civilinio kodekso normų.

"Kita vertus, Lietuvoje viskas yra padaryta pagal Europos Sąjungos normas. Nemanau, kad kas nors pasikeistų. Europos Sąjungoje yra aiškiai nustatyta - pagal turimą plotą, pagal valdomą turtą. Anais laikais pagal vienokias, o šiais laikais pagal kitokias direktyvas turime šokinėti", - teigė A. Paleckis.

Reikia kitų būdų?

Savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tokį minėto namo gyventojų pageidavimą įvertino kaip norą keisti Civilinį kodeksą.

"Lietuvoje tokie mokesčiai skaičiuojami proporcingai kvadratiniams metrams. Patys žmonės dėl to gali kreiptis raštu į Seimo komitetus. Kitas dalykas, jeigu bendrijai pavyktų 100 procentų susitarti, ji Civiliniam kodeksui nenusižengtų, bet jeigu nors vienas bus prieš, reikės žiūrėti įstatymo raidės", - sakė A. Gaižutis.

Anot jo, atitinkamam kreipimuisi į Seimą turėtų pritarti miesto Taryba.

"Bet šiuo atveju nėra net logikos - viena bendrija ar net namas nori kažką padaryti, kad tiktų visai Lietuvai. Tam siekti yra ir kitokių būdų. Pavyzdžiui, galima rinkti parašus gatvėse, teikti juos Seimui", - aiškino poskyrio vedėjas.

Įmonių grupės "City Service", kurios narė yra daugiausiai namų valdų Klaipėdoje valdanti UAB "Mano būstas LT", rinkodaros ir komunikacijos direktorius Vilius Mackonis tvirtino, kad visi daugiabučiai administruojami laikantis įstatymų. Pasak jo, jau 20 metų egzistuoja būtent tokia sistema ir absoliuti gyventojų dauguma ja patenkinti, tad ji ir nekvestionuojama.

V. Mackonio manymu, jeigu kai kuriems gyventojams kyla kokių nors klausimų, Savivaldybė turėtų išaiškinti, ką jie turi daryti.

"Nėra komunalinės politikos strategijos"

Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė
Šiandien Lietuvoje galioja "kvadrato" principas. Vieni žmonės tuo patenkinti, kiti - ne. Šiuo atveju tikrai ne Savivaldybė užsispyrė, reikėtų keisti tą principą. Anksčiau ir vandens sunaudojimas buvo skaičiuojamas nuo "kvadrato". Vėliau buvo pastatyti skaitikliai ir dabar skaičiuojama nuo sunaudoto vandens kiekio.
Ne vien tik Lietuvoje taip yra. Pavyzdžiui, Vokietijoje vanduo dar ir dabar skaičiuojamas nuo kvadrato. Ir kai kuriose kitose Vakarų šalyse nėra skaitiklių, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis. Esmė ta, kad, kai nėra tikslios apskaitos, einama, galima sakyti, lengviausiu keliu, imant atskaitos tašku "kvadratą". Juk ir dėl radiatorių buvo keliamas klausimas, nes tik kai kurie namai turi apskaitos priemones.
Ar apskaitos sistema teisinga ar ne - kitas klausimas. Jeigu žmonės jį kelią, turėtų būti diskutuojama valstybės lygiu. Turėtų pasisakyti ir Seimo nariai, ir ministerijų atstovai. Po diskusijų turėtų būti arba paliekama sena tvarka, arba keičiama.
Manau, kad valstybėje komunalinės politikos atžvilgiu strategijos tikrai nėra. Priimti tokie, sakyčiau, vienkartiniai įstatymai. Tai ne vien buto, bet ir kiemo klausimai, ir visas tas komunalinis ūkis yra labai nereglamentuotas. Yra daug problemų, kurias reikėtų bandyti spręsti strategiškai, bent jau kryptį matyti, per kiek laiko ką galima padaryti. Namų valdos privatizuotos jau seniai, bet nebuvo jokių poįstatyminių aktų, kaip valdyti administratorius, jie tik dabar atsirado. Sistema buvo ilgai valdoma apgraibomis.
Jeigu gyventojai mano, kad reikia kažką keisti, gali imtis iniciatyvos. Tokiu atveju į Savivaldybę eiti nebūtina. Savo siūlymus jie turėtų siųsti tiems, kurie priima įstatymus, rašyti Seimo nariams, komunalinius reikalus kuruojančiai Aplinkos ministerijai.