Apie Socialinių įmonių įstatymo pataisą iš pirmų lūpų

Apie Socialinių įmonių įstatymo pataisą iš pirmų lūpų

Rašant straipsnį "Taupysime ir neįgaliųjų sąskaita?", kuris išspausdintas sausio 19 d., susidūrėme su tuo, kad Socialinių įmonių įstatymo pataisa uostamiestyje kol kas apipinta tik gandais, kad esą mažai ką apie tai žino net ir tos įmonės, kurias tiesiogiai tai palies. Todėl grįžtame prie temos.

Visų pirma reikia pasakyti, kad bent jau kol kas niekas socialinių įmonių likviduoti neketina, tačiau joms griežtinami reikalavimai.

Socialinių įmonių įstatymo projektą planuojama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Numatomos dviejų redakcijų įstatymo projekto įsigaliojimo datos - nuo šių metų gegužės 1 d. ir nuo lapkričio 1 d.

Į klaipėdiečiams rūpimus klausimus paprašėme atsakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjos Kristinos Ščerbickaitės.

Kas inicijavo Socialinių įmonių įstatymo keitimą ir kodėl?

Įstatymų projektų iniciatorė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Minėto įstatymo projektas parengtas išnagrinėjus kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas, atsižvelgiant į septynioliktosios Vyriausybės programą, t. y. siekį diegti socialinio verslo ir užimtumo modelius, užtikrinančius neįgaliųjų užimtumą specialiose dirbtuvėse, darbą socialinėse įmonėse ir kitur, atsižvelgiant į jų gebėjimus. Atsižvelgta į Valstybės kontrolės valstybinių auditų ataskaitose pateiktas rekomendacijas ir į Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas išvadas dėl korupcijos rizikos analizės Lietuvos darbo biržos socialinės įmonės statuso suteikimo, valstybės pagalbos tokioms įmonėms teikimo ir socialinių įmonių veiklos priežiūros srityse.

Ar tiesa, kad prisisteigė daug tokių įmonių, kurios tik naudojasi valstybės subsidijomis, o neįgaliųjų neįdarbina? Ar todėl daromas "valymas"?

2017 m. vienai socialinei įmonei buvo panaikintas toks statusas dėl to, kad joje dirbo mažiau neįgalių darbuotojų, nei buvo nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Todėl viena iš sąlygų suteikti ir išlaikyti turimą socialinės įmonės statusą - įdarbinti tikslinei grupei priklausančius darbuotojus. Tuo atveju, jei socialinėje įmonėje per nustatytą laikotarpį jų nedirba ar dirba mažiau nei nurodyta Socialinių įmonių įstatyme, toks įmonės statusas yra naikinamas.

Įstatymo projekto tikslas - pirmiausia sudaryti vienodas valstybės pagalbos teikimo sąlygas įdarbinant neįgalų asmenį atviroje ir segreguotoje darbo rinkoje. Siekiama užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis. Taip pat norima skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse kartu nustatant reikalavimus šioms įmonėms ir taip užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai ne tik siektų pelno, bet ir įstatymo nustatyto socialinių įmonių tikslo.

Gal galėtumėte žmonėms suprantama kalba pasakyti, kas bus konkrečiai daroma pradėjus galioti įstatymo pataisoms?

Siūloma nustatyti, kad diferencijuota valstybės pagalba būtų teikiama socialinėms įmonėms atsižvelgiant į negalią turinčio asmens neįgalumo ar darbingumo lygį, t. y. didesnę valstybės pagalbą teikti įdarbinant sunkiausią negalią turinčius asmenis ar didesnį neįgalių darbuotojų skaičių turinčioms socialinėms įmonėms.

Ar ministerija įsivaizduoja, kad visiškai aklas žmogus gali integruotis į visuomenę ir konkuruoti darbo rinkoje kartu su sveikais žmonėmis?

Valstybė turi sudaryti sąlygas, kad visi neįgalieji, galintys ir norintys dirbti, turėtų darbą. Tačiau negalia nėra vienintelis faktorius, sąlygojantis negalią turinčio asmens konkurencingumą darbo rinkoje. Tai lemia ir kitos priežastys - turima kvalifikacija, motyvacija, darbo patirtis, sveikatos būklė ir kt.

Įstatymo pakeitimu siekiama, kad žmonėms, kurie yra nekonkurencingi, praradę profesinį ir bendrąjį darbingumą, negalintiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, būtų sudarytos sąlygos jų užimtumui skatinti.

Siekiant, kad socialinės įmonės turėtų galimybę prisitaikyti prie naujų sąlygų ir išlaikyti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, įstatymo projekte numatyta, kad socialinėse įmonėse įdarbinti asmenų tikslinėms grupėms priklausantys asmenys iki siūlomo įstatymo projekto įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir toliau, būtų priskiriami tikslinėms grupėms ir valstybės pagalba už jų įdarbinimą dar būtų skiriama: dvejus metus (jei įdarbinti asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis), šešis mėnesius (nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis) arba neterminuotai (nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis).

Siekiant apsaugoti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis ir užtikrinti jų užimtumą, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tikslinei grupei priklausančio asmens priėmimas į darbą negali būti pagrindas atleisti kitą tai grupei priklausantį darbuotoją ar kitą toje įmonėje dirbantį darbuotoją.

Ar rengiant pataisą atsižvelgta į neįgaliųjų socialinių įmonių atstovų pastabas ir baimes?

Rengiant įstatymo projektą buvo nuolat diskutuojama su socialines įmones vienijančiomis asociacijomis.

Siūloma nepriskirti socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms pensinio amžiaus sulaukusių neįgalių darbuotojų. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų joms suteikto socialinės įmonės statuso, įstatymo projektu siūloma nustatyti pereinamąjį šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį - šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

Siekiant skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, integraciją į darbo rinką, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai socialinėje įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba neviršijantis 25 proc. darbingumo lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., o neįgalieji, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis arba 30-40 proc. darbingumo lygis, - ne mažiau kaip 30 proc., jei tokių asmenų yra registruotų teritorinėje darbo biržoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje numatoma įdarbinti neįgalų darbuotoją.

Atsižvelgiant į pateiktus siūlymus numatyta, kad jei tokių asmenų nėra, neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 proc. darbingumo lygis arba sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.

Jei iš socialinių įmonių būtų atleisti neįgalūs darbuotojai, įsiregistravus teritorinėje darbo biržoje, jiems būtų taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder