Aplinkos ministerija veisti žuvims šalies vandens telkiniuose skirs milijoną litų

Šiemet Aplinkos ministerija numato skirti daugiau kaip milijoną litų žuvims šalies vandens telkiniuose įveisti. Tam bus skirtos lėšos, gautos už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus.

"Priėmėme sprendimą apie milijoną litų skirti "įžuvinimui" vandens telkinių. Per pastaruosius metus tai padaryta pirmąkart. Tai yra lėšos, kurios, tikimės, bus surinktos už padidintą leidimų mėgėjiškai žūklei surinkimą", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Konkursas plėšriųjų ir kitų vertingų žuvų jaunikliams pirkti ir įveisti bus paskelbtas artimiausiu metu, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime. Planuojama, kad lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir kitos žuvys bus paleistos į valstybinius vandens telkinius įvairiuose Lietuvos rajonuose - tuos, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotus nėra išduodami.

Tarp šių vandens telkinių - Kauno ir Elektrėnų marios, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kiti ežerai.

Pasak V. Mazuronio, atsižvelgus į mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas, ežeruose bus veisiamos ne lervutės ar paaugintos lervutės, o žuvų jaunikliai, ne jaunesni kaip pusės metų, nes jų išgyvenimo procentas yra kur kas didesnis nei lervučių.

Trečiadienį V. Mazuronis taip pat sakė, kad valstybė arba savivaldybės ateityje teiks paramą tiems, kurie į savo nuomojamus vandens telkinius prileis tam tikrų rūšių žuvų, kurių Lietuvoje mažėja.

"Jei vandens telkinių nuomotojai "įžuvina" tam tikras rūšis žuvų, retas rūšis, kurias mes skatiname, tai numatyta tvarka valstybei arba savivaldybėms juos paremti", - teigė aplinkos ministras.

Kokiu būdu tokia parama bus teikiama, ministras detaliai pasakyti teigė dar negalįs.

"Manau, kad turės būti pateikti dokumentai, kad tokios ir tokios rūšys "įžuvintos", ir remiantis šituo nutarimu tiek savivaldybė, tiek valstybė galės iš dalies kompensuoti", - sakė V. Mazuronis.

Aplinkos ministerijos teigimu, moksliniai tyrimai parodė, kad daugumoje Lietuvos ežerų žuvų ištekliai nualinti. Pagal bendrą poveikio įvertinimo rodiklį, 84 proc. visų tirtų ežerų ir 30 proc. upių patiria stiprų žvejybos poveikį.

Vertingų rūšių žuvys per daug išgaudytos, daugumoje vandens telkinių per mažai plėšriųjų žuvų, juose dominuoja menkavertės žuvys. Pastarosios sudaro apie 70 proc. santykinės biomasės, teigia ministerija.