Tačiau jei nepageidaujami laiškai plūsta į jūsų darbinį elektroninį paštą, išsikovoti teisę gyventi be tokių šiukšlių yra gerokai sunkiau.
Biurokratinė tvarka
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) aiškina, jog reklaminius pranešimus siunčiant į darbo pašto dėžutę būtina gauti abonento sutikimą. Tačiau "Vakarų ekspreso" skaitytojas Tomas pasakojo, jog atsikratyti tokių šiukšlių nėra taip lengva, nes kaip jau ir įprasta mūsų šalyje, pažeidėjai turi, ko gero, daugiau teisių nei nukentėjusieji.
"Kai atsiuntė pasiūlymą įsigyti elektroninių pašto adresų duomenų bazę, pats atrašiau ir pasakiau, kad daugiau nenoriu gauti tokių pasiūlymų. Reakcijos - nulis. Tada kreipiausi į Duomenų apsaugos inspekciją, kurioje ėmė man aiškinti, kad jei skundžiuosi dėl darbinio elektroninio pašto, turiu gauti įgaliojimą ar pažymą iš darbdavio, jog tikrai tas paštas priklauso įmonei, o aš joje dirbu. Įsivaizduokite, kad dabar kiekvienas darbuotojas eis pas direktorių ir prašys atitinkamų išrašų, nes tokius laiškus gauna ir visi kolegos. Absurdas - atrodo, kad ginami šiukšlintojai, o ne nuo jų kenčiantys žmonės", - piktinosi Tomas.
VDAI remiasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir aiškina, kad bendrovės darbuotojams suteikti el. pašto adresai nėra laikomi darbuotojų asmens duomenims, todėl minėto įstatymo nuostatų šioje situacijoje taikyti negalima. Tai reiškia, kad inspekcija neprižiūri juridinių asmenų duomenų tvarkymo.
Vis dėlto norint pasinaudoti surinktais duomenimis (šiuo atveju el. pašto dėžučių adresais) reikia atsižvelgti į Elektroninių ryšių įstatymo reikalavimus. VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė tvirtina, kad naudojant įmonių telefono numerius, elektroninio pašto adresus tiesioginės rinkodaros tikslais reikalingas gavėjo sutikimas.
"Įstatyme nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, naudoti tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.~Abonentu šiuo atveju gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo", - pabrėžia R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Vadinasi, kad VDAI nagrinėtų ir juridinių asmenų skundus, jei tik jie kreiptųsi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2006 m. vasarą vienos administracinės bylos nutartyje pažymėjo, kad "abonento sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu turėtų būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu panaudojant tiesiogines rinkodaros priemones."
Anot R. Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, sutikimas gauti reklaminius pranešimus turėtų būti gaunamas kitais būdais - išreiškiant sutikimą interneto svetainėje, sudarant sutartį, užpildant įvairias formas ir pan.
Skundai - pagrįsti
Beveik prieš 3 metus įsigalioję Pašto įstatymo pakeitimai reklamos platintojus įpareigoja atsižvelgti į lipduką "Nenoriu gauti reklamos", nurodantį, kad į pašto dėžutę negalima mesti reklaminės medžiagos. Specialistai jau yra aiškinę, kad tokiam pageidavimui išreikšti galima tiesiog užrašyti ar užklijuoti atitinkamą sakinį. Tai gali būti ir lipdukas, ir atspausdintas bei priklijuotas popieriaus lapelis ar net užrašas žymekliu, flomasteriu. Nesilaikant gyventojų pageidavimo ir toliau į dėžutes kišant reklaminę makulatūrą gali grėsti teisės aktais numatyta atsakomybė.
Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas tvirtino, jog pašto darbuotojai gyventojams pristato tiek adresuotas, tiek neadresuotas reklamines pašto siuntas - reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo turinio pranešimus, lankstinukus, skrajutes, bukletus, žurnalus ir kt.
"Laiškininkai pastebi, kad vis dažniau gyventojai atsisako gauti reklamą į savo pašto dėžutes. Šį pageidavimą ir nesutikimą gauti reklamos, kaip numato Pašto įstatymas, gyventojas gali išreikšti ant savo gaunamosios laiškų dėžutės nurodydamas (įprastai - užklijuodamas lipduką), kad reklamos gauti nepageidauja", - tvirtina T. Bašarovas.
Tiesa, jis neatskleidė, ar pastaraisiais metais keičiasi išnešiojamos reklaminės medžiagos kiekis.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė patvirtino, jog per pirmus 9 šių metų mėnesius gyventojai reklamos srityje dažniausiai skundėsi būtent dėl nepageidaujamos reklamos.
"Dažniausiai asmenys nurodė gauną reklamą elektroniniu paštu, nors reklamos siuntėjams nėra davę sutikimo dėl reklamos siuntimo. Padaugėjo vartotojų pranešimų dėl reklamos į daugiabučių pašto dėžutes, nors vartotojai tinkamai ir aiškiai yra pažymėję atsisakymą gauti reklamą", - sakė M. Deimantė.
Per minėtus mėnesius inspekcija gavo 83 prašymus, iš kurių daugiau nei pusė - 47 - pasitvirtino. Bendrovėms buvo skirtos baudos nuo 289 eurų iki maksimalios, siekiančios 8 688 eurus. Nemenka dalis skundų buvo dėl greituosius kreditus siūlančios bendrovės SIA "Modera" skleidžiamos nepageidaujamos reklamos.
"Bendrovė, naudodamasi išankstinio apmokėjimo kortelėmis, iš įvairių telefono numerių siuntė vartotojams reklamines SMS žinutes apie siūlomus greituosius kreditus. Vartotojai nurodė, kad žinutes gavo naktį arba anksti ryte, todėl tokie bendrovės veiksmai sukėlė itin didelį vartotojų nepasitenkinimą", - atskleidė vedėja ir tikino, kad dėl daugybės skundų bei sunkinančių aplinkybių minėtai bendrovei teko sumokėti maksimalią baudą.
Apklausa
Antanas
Reklamos gaunu labai mažai. Jei gaunu, pasižiūriu, ir, jei įdomu, nešuosi namo. Bet yra padėta dėžė, tai įkyrias reklamas išmetu, o įdomesnes noriu pasižiūrėti. Žinau, kad galima užsiklijuoti lipduką ant pašto dėžutės, kažkada net buvau jį užsidėjęs, bet kažkas nuplėšė. Nors užklijavus užrašą reklamos pradėjo mesti mažiau, bet jam dingus kito jau nebereikėjo, nes reklamos tiek daug nebemeta, kaip seniau.
Otonas
Reklamos būna, nes gyvenu daugiabutyje. Įdomu reklamas pažiūrėti - paskaitau, pagalvoju, ar čia teisybė parašyta. Negalvojau apie lipduko užsiklijavimą, nes man tai neaktualu - stengiuosi jas visas peržiūrėti, pasidomėti.
Reda
Reklamos gaunu daug, bet prieš porą savaičių užsiklijavau lipduką, kad nenoriu jos gauti. Reklamos sumažėjo, bet kartais vis tiek įmeta. Žinau, kad galima skųstis dėl to. Kai kuri reklaminė medžiaga sudomindavo, kai ką išmesdavau, bet apskritai man ji nėra labai aktuali, nes ko reikia, susižinau per internetą, spaudą ir panašiai.
Greta
Gaunu daug reklamos ir iškart ją išmetu, nes neskaitau ir nedomina. Jau pusmetis, kai esu net užsiklijavusi lipduką, bet jis visiškai nepadeda - reklamą meta toliau. Žinau, kad galima skųstis, bet to nedariau.
Aleksandras
Reklaminių brošiūrų gaunu nemažai, bet man jos netrukdo, o aktualias peržiūriu įdėmiau. Žinau, kad galima užsiklijuoti lipduką, bet to visiškai nenoriu. Domiuosi technika ir technologijomis, todėl mielai peržvelgiu technikos pardavėjų reklamas, taip pat patogu sužinoti apie nuolaidas prekybos centruose, rasti akcijų.
Galima skųstis
Jeigu vartotojas gavo reklamą (el. paštu, telefonu), kurios nepageidavo gauti ar buvo pažymėjęs savo pašto dėžutę užrašu "Reklamos gauti nepageidauju", siūloma kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikti prašymą bei turimus įrodymus (el. laiškų kopijas, SMS žinučių nuotraukas ar tekstą ir pan.).
Vartotojo prašymo formą galima rasti internete adresu http://vvtat.lt/index.php?3949139368. Užpildyta ir atspausdinta prašymo forma pasirašoma ir su pridedamais dokumentais siunčiama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai adresu: Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, arba faksu (8 5) 279 1466.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą