Auga Klaipėdos laisvoji ekonominė zona

„Verslas drąsiau priiminėja investicinius sprendimus ar bent jau juos rimtai svarsto. Susidomėjimas mūsų laisvąja ekonomine zona didėja. Šiais metais sulaukėme virš 70 potencialių investuotojų iš Norvegijos, JAV, Rusijos, Suomijos, Danijos, Kinijos, Vokietijos, Švedijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, taip pat iš Lietuvos“, - pasakojo Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.

Šiemet LEZ intensyviai kūrėsi nauji klientai: UAB „Haidelberg Cement Klaipėda“ pradėjo gamybą, UAB „Fortum Klaipėda“ pastatė termofikacinę jėgainę ir planuoja kitąmet gaminti elektros ir šilumos energiją, UAB „Vesvela“ pradėjo statyti žuvies perdirbimo gamyklą.

2012-aisiais LEZ‘e pabaigti svarbūs infrastuktūros darbai, sudarytos galimybės naujų investuotojų atėjimui ir esamų klientų veiklos plėtrai: įrengta 80 megavatų galios transformatorinė pastotė, kuri garantuos patikimą elektros tiekimą LEZ vartotojams, pabaigta dviejų geležinkelio atšakų statyba, baigiamas gyventojų iškeldinimas, atlikta Švepelių gatvės rekonstrukcija, pradėti naujos Lypkių gatvės statybos darbai.

Nepaisant intensyvios plėtros, aplinkosauginiu požiūriu tiek zonoje, tiek aplinkinėse gyvenvietėse tarša nedidėja ir yra žymiai mažesnė už nustatytus leidžiamus dydžius. O 2012 metais atliktų tyrimų duomenis lyginant su pastarųjų dviejų metų vertinimo rezultatais, užterštumas čia buvo šiek tiek mažesnis. Tai konstatavo kasmet vykdomas Klaipėdos LEZ poveikio aplinkai vertinimas. Zonoje kuriasi įmonės, kurios naudoja tik modernias technologijas.

Per 10 veiklos metų į LEZ infrastruktūrą Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės investicijos siekia 45 milijonų litų, tačiau tai sudaro tik 2,8 procento visų investicijų į Klaipėdos LEZ.

“Ekspertų skaičiavimu, vienam hektarui išvystytos Klaipėdos LEZ teritorijos teko 150 tūkstančių litų viešųjų investicijų. Tačiau pasaulinė ekonominių zonų bei pramoninių parkų plėtros praktika rodo, kad inžinerinės infrastruktūros išvystymui paprastai tenka 1 milijonas JAV dolerių 1 hektarui. Mūsų atveju investicijos valstybei atsipirko dar 2004 metais, o jų vertė išaugo kone dešimteriopai ir dabar viršija 400 milijonų litų”, - sakė Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas.

Bendra Klaipėdos LEZ veikiančių įmonių metų apyvarta siekia apie 3 milijardus litų, iš kurių apie 80 procentų sudaro eksportas. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona generuoja apie 5,2 procento viso šalies eksporto ir 2,8 procento Lietuvos BVP. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios (2002 metų) į zoną pritraukta 1,58 milijardo litų investicijų, zonos įmonės pagamino produkcijos už 13 milijardų litų, eksportavo produkcijos už 10 milijardų litų. Valstybei sumokėta daugiau kaip 320 milijonų litų mokesčių.

„Skaičiai byloja, kad Klaipėdos LEZ per dešimtmetį tapo labai svarbia šalies ekonomikos dalimi. Iš LEZ bendrovių šalies verslininkai gavo užsakymų už daugiau nei 1,7 milijardo litų, o Lietuvos įmonėse buvo sukurta apie 5000 naujų papildomų darbo vietų“, - sakė P. Vasiliauskas.

Tarptautiniai ekonomikos ekspertai šiemet iš 15000 lyderiaujančių Europos kompanijų Klaipėdos LEZ išrinko ir nominavo „European Business Awards 2012“ apdovanojimui už veiklos tvarumą bei aplinkos saugojimą.