Bankai kratosi sutaupytų monetų

Brangi paslauga

Klaipėdiečio Zenono šeima visus metus rinko 5 litų nominalo monetas ir taip taupė atostogoms. Pavasarį klaipėdiečiai sutaupė įspūdingą 900 litų sumą, kurią sudarė 180 monetų. Su žvangančiu kapšu į vieną komercinį banką nuskubėjęs Zenonas buvo nemaloniai nustebintas, kai iš jo paprašė komisinio mokesčio "už perskaičiavimą". "Tik niekas nė neketino tų monetų skaičiuoti, būtų subėrę į mašiną, ta ir suskaičiuotų", - piktinosi vyriškis.

Nuostabai atlėgus, jis ėmė ieškoti išeičių ir nutarė už visą atsineštą sumą įsigyti užsienio valiutos. "Man vėl atšovė, kad tai vis tiek būtų traktuojama kaip perskaičiavimas, todėl būtų paėmę nustatyto dydžio mokestį", - burbuliavo klaipėdietis. Tada jis nuskubėjo į valiutos keityklą ir visą sumą 5 litų monetomis iškeitė į valiutą. "Keitykloje nė vieno žodžio nepasakė ir tas monetas priėmė be jokio papildomo mokesčio", - savo atvejį pasakojo Zenonas.

PINIGAI. Taupyti metalinėmis monetomis nuostolinga - norėdami jas pakeisti į popierinius banknotus privalėsime sumokėti bankų nustatytą mokestį. NEMOKAMAI. Monetų pakeitimo į popierinius banknotus paslaugą nemokamai teikia Lietuvos banko skyriai Vilniuje ir Kaune. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Norėdamas įsitikinti, kad vyriškis nemelavo, "Vakarų ekspresas", mosuodamas žvangančiu kapšu, nuėjo į kelių komercinių bankų skyrius. Šiaulių banko kasininkė mielai sutiko iškeisti monetas į popierinius banknotus, tačiau paprašė monetas surūšiuoti pagal nominalą. Taip pat perspėjo, kad už šią paslaugą teks sumokėti 3,5 proc. nuo iškeistos sumos.

Banko DNB skyriuje taip pat paprašė monetas surūšiuoti. Užtat čia už pakeitimo į popierines kupiūras paslaugą tektų mokėti 6 proc. Be to, reikėtų važiuoti į vieną iš dviejų pietinėje miesto dalyje esančių prekybos centrų, kuriuose veikiančiuose šio banko skyriuose yra monetų skaičiavimo mašinos.

Apribojimai monetoms

Nors pagal Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 str. juridiniai ir fiziniai asmenys litus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų, tačiau komerciniai bankai yra nustatę tam tikras ribas.

SEB bankas metalinių monetų keitimo į popierines kupiūras paslaugos išvis neteikia. Čia klientams siūloma metalinėmis monetomis papildyti savo sąskaitą. Tiesa, šio banko atstovas Arvydas Žilinskas priminė, kad klientui į savo sąskaitą metalinėmis monetomis leidžiama įnešti tik iki 40 litų. Už tokią sumą reikės sumokėti tik 1 lito mokestį. Nuo didesnės sumos, pateikiamos metalinėmis monetomis ir viršijančios 40 litų, skaičiuojamas 4,5 proc. mokestis.

SEB bankas, pasak A. Žilinsko, už monetas parduoda užsienio valiutos, tačiau ir tokiu atveju taikomas įprastas grynųjų pinigų keitimo komisinis mokestis, siekiantis 3 litus.

"Swedbanke" litų monetų ir centų keitimas į tos pačios šalies valiutos popierines kupiūras atliekamas nemokamai, bet tik tada, kai suma neviršija 10 Lt. Kai suma viršija 10 Lt, už paslaugą imamas 4,5 proc. nuo sumos mokestis, tačiau ne mažiau nei 3 litai.

Šiame banke valiutos pirkimo - pardavimo grynaisiais pinigais operacija taip pat kainuoja 3 litus.

Siūlo paklusti

LB, kuris prižiūri, kad finansų rinkos dalyviai teiktų paslaugas sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsiriboja nuo tokio nacionalinės valiutos diskriminavimo ir siūlo paklusti komercinių bankų sukurtoms taisyklėms. LB Grynųjų pinigų tarnybos "Vakarų ekspresui" atsiųstame atsakyme lakoniškai primenama, kad sutaupytas "monetas galima keisti tame regione veikiančiuose komerciniuose bankuose tomis sąlygomis, kaip yra nustatęs kiekvienas komercinis bankas.

O teikdami litų keitimo į eurus ar kitą valiutą ir atvirkščiai paslaugą komerciniai bankai gali teikti ir papildomas paslaugas - pinigų patikrinimo ir pan. ir už tai imti jų pačių nustatytą užmokestį".

Nebenori grynųjų?

Vartotojų teises ginančios organizacijos atstovai įsitikinę, kad didindami mokesčius už kai kurias paslaugas komerciniai bankai siekia ne uždirbti, o atgrasyti klientus nuo operacijų grynaisiais pinigais. "Įsivaizdavau, kad mokestis už tokią paslaugą yra mažesnis", - stebėjosi Kęstutis Kupšys, asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas.

Jo teigimu, komerciniai bankai, įvedę tokius didelius keitimo ir perskaičiavimo mokesčius, siekia ne uždirbti, o atpratinti nuo kai kurių operacijų. "Visuomenę siekiama pratinti prie internetinių pinigų, o grynieji daromi mažiau patrauklūs. Manau, kad bankams monetas saugoti sudėtingiau nei banknotus, jos daug sveria, todėl ir didinami paslaugų įkainiai. Mums reikėtų susitaikyti su nuostata, kad tokios paslaugos brangs vis labiau", - sakė K. Kupšys.

Tai, kad šiose įžvalgose yra tiesos, liudija kai kurių komercinių bankų įkainių grynaisiais pinigai padidinimas. Komunalinius mokesčius grynaisiais sumokėti norintys "Swedbank" klientai nuo šiol paklos mažiausiai 8 litus. Be to, įvedami apribojimai nemokamai pasiimant grynuosius pinigus bankomatuose. Užtat primenama, kad visas šias paslaugas kur kas pigiau galima atlikti naudojantis internetine bankininkyste.

Siūlo nemokamą paslaugą

Tiesa, monetų pakeitimo į popierinius banknotus paslaugą nemokamai teikia LB. Tačiau ši prabanga prieinama tapo tik dviejų miestų, Vilniaus ir Kauno, gyventojams. Mat šiuo metu visoje Lietuvoje liko tik du LB skyriai - Kaune ir Vilniuje. Tad Skuode ar Pagėgiuose taupyklę sudaužiusio moksleivio ar smulkiojo verslininko iš Zarasų noras pakeisti monetas į banknotus, įvertinus kelionės į šiuos didmiesčius kaštus, gali kainuoti labai brangiai.

Prieš pusantrų metų buvo uždarytas LB skyrius Klaipėdoje. LB teisinasi, kad tai buvo padaryta siekiant optimizuoti išlaidas, skirtas darbuotojų darbo užmokesčiui bei nekilnojamojo turto išlaikymui.

K. Kupšys "Vakarų ekspresui" sakė, kad šioje srityje jis palaiko Lietuvos banką. "Ši institucija taip taupo valstybės pinigus. Mat formaliai paslauga nėra panaikinta, tik jos pasiekiamumas yra mažesnis nei buvo anksčiau", - sakė K. Kupšys.

Tiesa, LB Klaipėdos skyriaus pastatas neparduotas iki šiol ir baigia apaugti žole ir menkaverčiais medžiais.